Galutinį sprendimą sausį priims Ministrų kabinetas.
Ministerijos teigimu, iš draustinio, kuris užima 768 ha ir kuriame saugomas ledynmečio suformuotų formų reljefas, siūloma išbraukti pietiniame pakraštyje esantį plotą.
Šioje teritorijoje 0,5 ha sklypas yra fiziškai pažeistas: nukasta kalva ir pastatytas gyvenamasis namas, unikalioms saugomoms reljefo formoms padarytas nepataisomas poveikis, todėl tolesnė jo apsauga nebeturi tikslo.
Kaip BNS sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistė Laima Dabregaitė, ketinamas nuo draustinio nurėžti plotas yra „visiškai jo pakraštyje“.
„Jeigu jis būtų vidury draustinio, būtų bėda“, – BNS sakė ji.
Teismai yra nustatę, kad namo statybos neteisėtumą draustinyje ir saugomų jo reljefo formų pažeidimą nulėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos direktoriaus 2006 metų įsakymas dėl kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo žemės sklypo naudojimo apribojimas nepagrįstai nustatytas ne visam, o tik daliai jo ploto. Saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotos draustinio ribos nesutapo su Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis.
Žemės sklypo dalyje, kuriai pagal patikslintus kadastro duomenis nebuvo nustatytas apsaugos režimas, vyko statybos ir buvo negrįžtamai sunaikintos geomorfologinės vertybės. Ūkininko sodyba buvo suprojektuota atkūrus nuosavybės teises į dirbamos žemės plotą. Vėliau sklypas perėjo kitiems savininkams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs valstybės ir savivaldos institucijų kaltę išdavus neteisėtą statybos leidimą. Sprendimą priėmę žmonės jau nebedirba.
Medžiakalnio draustinis 1992 metais įkurtas siekiant išsaugoti Baltijos aukštumų lankui būdingą smulkiakalvių ruožo fragmentą.