15min rašė apie gyvuliškomis sąlygos Lietuvoje gyvenusius Nepalo darbininkus, kurie buvo priversti kęsti badą, nes negavo atlygio už darbą. Savanorių dėka perkelti į Ruklos pabėgėlių centrą jie galiausiai išvyko iš Lietuvos taip ir neatgavę pinigų už darbą. Tačiau teisėsauga susidomėjo jų darbdaviais, po daugiau nei pusmetį trukusio tyrimo ir apklausų nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą.
„Neplanavo nemokėti algos“
„Nors atlygis už dirbtą darbą anglies gamykloje pareiškėjams sumokėtas nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, kad MB „Skolų birža“ tyčia planavo nemokėti įdarbintiems asmenims atlyginimų“, – taip skelbiama Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Jie dirbo Vilniaus rajone, Visalaukės kaime, esančioje anglies tiekimo įmonėje. Nepalo piliečiai ten kasė anglis.
Nepalo piliečiai Lietuvoje taip pat skundėsi, kad iš jų buvo atimti pasai. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra sako išsiaiškinusi, kad pasai buvo paimti ne norint apriboti jų laisvę, o tvarkyti dokumentus, susijusius su darbo sauga, sveikatos draudimu, banko sąskaitų atidarymu ir t.t. Vergovės esą čia nebuvo dar ir todėl, kad nepaliečiai galėjo laisvai judėti, pramogauti ir bendrauti internetu.
Lietuvoje neišlaikė patikrinimų
Tokie prokuratūros paaiškinimai papiktino nepaliečių teises gynusį centrą. „Esame smarkiai nusivylę – per sunku dar mūsų valstybei tirti migrantų darbinį išnaudojimą, nėra išteklių, nėra žinių“, – stebėjosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
į Lietuvą atvykę dirbti Nepalo piliečiai turėjo Lietuvos darbo biržos išduotus leidimus dirbti šalyje. Nepalo piliečiai atvyko per įdarbinimo agentūras „Siddhartha Gautam Oversees“, „Mainpar“ arba „Krishna Kunwar“, su jais buvo pasirašytos darbo sutartys, kuriose nurodyta, jog jie dirbs mūrininkų, betonuotojų, t. y. statybininkų, darbus.
Lietuvoje Nepalo piliečiai buvo įdarbinti mažos bendrijos „Skolų birža“. Jiems atvykus į Lietuvą buvo patikrinta jų kvalifikacija pagal darbo sutartyse nurodytus darbus, tačiau jų darbdaviai prokurorams teigė, kad nė vienas atvykėlis kvalifikacinių testų neišlaikė. Todėl dalis Nepalo piliečių pagal pasirašytą subrangos sutartį su UAB „Karbonita“, buvo įdarbinti UAB „Karbonita“ anglies gamykloje pagalbiniais darbininkais, bet ne statybų sektoriuje.
Byloje esančiais duomenimis, darbo užmokestį Nepalo piliečiams turėjo išmokėti MB „Skolų birža“, o jai už atliktus Nepalo piliečių darbus lėšas turėjo pervesti UAB „Karbonita“, tačiau pastaroji pinigų nepervedė, o MB „Skolų birža“ atlyginimų neišmokėjo.
Sugedo krosnis
Beje, jiems buvo žadėtas Lietuvoje 1300 eurų mėnesinis atlygis. Kodėl jie negavo algų?
UAB „Karbonita“ generalinis direktorius Erlendas Meškys, apklaustas kaip specialusis liudytojas, aiškino, kad bendrovė turi apie 9,5 hektaro žemės, o teritorijoje yra senos fermos pastatai. Ten nepaliečiai ir fasavo anglį. Minėti „Skolų biržos“ atstovai sakė, kad minėti nepaliečiai turi visus tvarkingus dokumentus, turi darbo vizas, kvalifikaciją ir panašiai.
Buvo sutarta, kad nepaliečiai gyvens nuomojamame name Antakalnyje, bet šis variantas netiko, nes nebuvo kam vežioti į darbą. Tada darbdavys pasiūlė, kad yra buitinės patalpos, kurios nevisiškai įrengtos, bet jei nepaliečiai sutiktų ten gyventi, tai tuomet galėtų būti arčiau darbo vietos ir nereikėtų jų vežioti. Mokėti susitarė pagal sutartį. 2017 metų birželį nepaliečiai atvažiavo ir apsigyveno.
Darbdavys pripažino, kad turėjo atsiskaityti su „Skolų birža“, bet nebuvo baigti atkrovimo darbai į kitą šalį, kadangi policija išvežė nepaliečius, kurie dirbo pas juos. Be to, nepaliečiams neturėjo daugiau darbo, nes gamykloje sugedo krosnis.
Gyveno ir pusbadžiu
Nepalo gyventojai kurį laiką gyveno pusbadžių, juos ėmė šelpti Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, pirko maistą, surado advokatą ir galiausiai padėjo persikelti į pabėgėlių centrą, kurie jie gavo maisto.
„Davė tik po 10 eurų, kad maisto nusipirktume. Vienas surinkdavo pinigus ir išvažiuodavo į parduotuvę. Tačiau pinigų neužteko, valgėme savo atsivežtus makaronus iš Nepalo, o kai kada ir badaudavome“, – 15min yra pasakojęs vienas iš grupės darbininkų Deonas Gurungas, beje, vienintelis grupėje kalbantis angliškai.
Darbininkai iš Nepalo gyveno apgailėtinomis sąlygomis viename apleistame name Vilniaus rajone.
Nepaisant to, po 9 mėnesius trukusio tyrimo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Juodis nematė jokios nepaliečius įdarbinusių verslininkų kaltės.
Prokuratūros nutarime teigiama, kad nors nepaliečiai ir jautėsi apgauti, tačiau iš tiesų buvo apgauti patys jų darbdaviai.
„Darbdaviai nesiekė tyčia suklaidinti šių asmenų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, priešingai, darbdaviai gavo ne tos kvalifikacijos, nemokančius dirbti darbuotojus, su kuriais iš anksto pasirašė darbo sutartis, t. y. jie patys buvo apgauti“, – teigiama prokuratūros išvadose.
Beje, apklausti Nepalo piliečiai tikino, kad prieš atvykdami į Lietuvą įdarbinimo agentūrai jie sumokėjo po 12–15 tūkstančių eurų.
Ant prokuratūros, nepaliečiai buvo patenkinti
Be to, po liudytojų apklausos ir Nepalo piliečių parodymų, prokuratūra nusprendė, kad jie dirbo laisva valia, o darbo sąlygomis anglies gamykloje jie iš esmės buvo patenkinti. Nors jie nurodė, kad jaučiasi apgauti, tačiau teigė ir toliau norintys dirbti Lietuvoje.
Kaip matyti iš pačių liudytojais apklaustų Nepalo piliečių parodymų, didžioji jų dalis, iki įdarbinimo MB „Skolų birža“ nieko bendro su statybomis neturėjo, šio darbo nebuvo dirbę, tik prieš įsidarbindami lankė trumpus kursus.
Galiausiai prokuratūra pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad MB „Skolų birža“ ar kitos susijusios įmonės būtų gavę atlygį už Nepalo piliečių įdarbinimą Lietuvoje. Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė mano, kad teisėsauga tiesiog parodė nenorą tirti.
„Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl 15 Nepalo piliečių darbinio išnaudojimo Lietuvoje yra nenoras tirti ir sukurti teisinį precedentą panašiai praktikai formuotis. Rytų Europoje tai buvo pirmas toks atvejis, kai didelė grupė migrantų nusprendė organizuotai pasiskųsti įdarbinimo agentūra (nulupusiai iš kiekvieno jų tūkstančius eurų už paslaugas!) bei darbdaviu Lietuvoje“, – piktinosi K.Mišinienė.
Ji pridūrė, kad nepaliečiai buvo gavę nukentėjusiųjų statusus, juos rėmė privatūs aukotojai, o ir pati valstybė metė nemažas lėšas į saugaus prieglobsčio suteikimą, atvykėliai liudijo, bendradarbiavo su policija, tačiau galiausiai tyrimas buvo nutrauktas.
