„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Šuolis „Doing Business“: valdantieji raško ne tik savo augintus vaisius?

Penkiomis pozicijoms į viršų pakilusi Lietuva – nemaža dalimi buvusios vyriausybės ir jos premjero dovanėlė Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistas Rokas Grajauskas. LRT.lt pašnekovas pastebi, kad ekspertų išskirtos sritys, kuriose padaryta didžiausia pažanga, – tai darbai, kuriuos pradėjo ankstesnė – Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė. Tuo metu valdantieji neneigia savo pirmtakų įdirbio, tačiau tikina nemažai prisidėję prie šuolio reitinge.
Prisiekė naujoji Vyriausybė
2012-ųjų Vyriausybė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Verslo aplinką vertinančiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuvai pakilus penkiomis pozicijomis į 16-ą vietą tarp 190 valstybių, premjeras Saulius Skvernelis ėmė džiaugtis, kad ambicingus tikslus išsikėlusi vyriausybė eina teisingu keliu.

„Verslo aplinkos gerinimo srityje vyriausybė išsikėlė ambicingus tikslus. Pokyčiai „Doing Business“ reitinge signalizuoja, jog einame teisingu keliu – ir einame sparčiai. Pirmųjų metų, o jei tiksliau – pirmojo pusmečio darbo rezultatas džiugina, tačiau ties tuo tikrai nesustosime“, – teigė premjeras S.Skvernelis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Socialiniame tinkle „Facebook“ džiaugėsi ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius:

„Fantastiškos naujienos! Lietuva verslo aplinką vertinančiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2018“ šovė 5 pozicijomis aukštyn ir šiandien užima 16 vietą. Ekspertai pažymėjo, kad būtent 4-iose srityse padaryta didžiausia pažanga: sutrumpinta statybų leidimo išdavimo trukmė; sustiprintos smulkiųjų akcininkų teisės (įvestas reikalavimas atskleisti informaciją apie valdybos narių dalyvavimą kitų įmonių valdyme, pagrindinę darbovietę); įdiegta išmanioji mokesčių administravimo sistema i.MAS; sutrumpinti prisijungimo prie elektros tinklo terminai.

Man labai smagu, nes du iš šių įvertintų pakeitimų yra būtent mano registruoti įstatymo projektai.

Man labai smagu, nes du iš šių įvertintų pakeitimų yra būtent mano registruoti įstatymo projektai. Visa tai, žinoma, nebūtų įmanoma be skirtingų institucijų tarpusavio dialogo ir visų bendro darbo bei susitelkimo Tėvynės labui!“ – rašė V.Sinkevičius.

Tačiau kiek kalbamas šuolis – šios vyriausybės nuopelnas?

Raško ir ankstesniosios vyriausybės augintus vaisius

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas sako, kad tai yra praėjusios vyriausybės ir nemaža dalimi – buvusio premjero dovanėlė Lietuvos ekonomikai.

„Tas pats pasakytina ir apie lankstesnius darbo santykius, kurie buvo vienas iš praėjusios vyriausybės prioritetų. Derinimas užtruko ne vienerius metus, šiemet tai įsigaliojo. Lygiai taip pat ir, pavyzdžiui, nutiko su i.MAS sistema, kuri buvo rengiama keletą metų, o veikti pradėjo praėjusių metų pabaigoje.

Įstatymas dėl statybų leidimų, prisijungimo prie elektros tinklų. Iš esmės visais tais klausimas yra atliktas praėjusios vyriausybės darbas. Aš tikrai pamenu, ir pačiam teko dalyvauti susitikimuose su premjeru, kai į tai buvo kreipiamas dėmesys, o „Doing Business“ buvo vienas iš tų reitingų, kurie rūpėjo pačiam premjerui. Buvo stengiamasi nuskinti žemiausiai esančius vaisius – padaryti pakeitimus, kuriuos lengviausia padaryti. Turbūt tai – labiau praėjusios vyriausybės nuopelnas. Ši vyriausybė taip pat deklaruoja, kad jai rūpi tas reitingas, ir, manau, nuoširdžiai tai sako“, – kalba R. Grajauskas.

Pavyzdžiui, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS idėja atsirado dar 2013-aisais, išnagrinėjus Portugalijos mokesčių administravimo praktiką. Realūs darbai prasidėjo 2015-ųjų kovą. Tuomet buvo priimtas vyriausybės sprendimas, kuriuo pritarta i.MAS koncepcijai ir pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai rengti ir teisės aktų nustatyta tvarka derinti bei tvirtinti i.MAS, kaip valstybės informacinės sistemos, nuostatus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Elektra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Elektra

Dar viena pažangia sritimi ekspertai įvardijo sutrumpintus prisijungimo prie elektros tinklo terminus. Tačiau įstatymo pakeitimas, sutrumpinęs specialiųjų reikalavimų ir prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo terminus, buvo numatytas 2016 birželio 30 d. priimtoje naujoje Statybos įstatymo redakcijoje.

V.Sinkevičius: vertinti metai, kai dirbo ši vyriausybė

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Sinkevičius tvirtina, kad progresas buvo vertintas tą laikotarpį, kai jau dirbo ši vyriausybė, todėl nuopelnus ji gali prisiimti.

„Įvertinti praėję metai ir akivaizdu, kad dirbo ši vyriausybė ir šis Seimas. Statybos įstatyme mes labai sutrumpinome poveikio aplinkai vertinimo procedūras, anos vyriausybės siūlymas buvo daug konservatyvesnis, pats siūliau drastiškesnį variantą. Be to, nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros neįtraukiamos ekonomiškai svarbiems projektams. Dėl prisijungimo prie elektros tinklų, tai čia buvo mūsų su Energetikos ministerija taip pat parengtas siūlymas. Smulkiųjų akcininkų sustiprintos teisės – projektas parengtas šios vyriausybės.

Neneigiu, kad yra ir praėjusios vyriausybės darbų, tačiau ateityje labai daug šios vyriausybės užaugintų vaisių raškys kita. Taip visuomet būna. Nenuvertinčiau pasiekimų, nuveiktų per šiuos metus“, – teigia V.Sinkevičius.

Reitingas – mažai pasakantis, tačiau svarbus

R.Grajauskas pažymi, kad „Doing Business“ reitingas nėra labai iškalbingas: „Tas reitingas nėra labai daug pasakantis, jis parodo tam tikras teisines, technines sąlygas kurti verslą, tačiau nieko nepasako apie jo konkurencingumą, potencialą.

Jis – gana ribotas tuo, ką vertina, tačiau išpopuliarintas pasaulyje ir turbūt bet kuris didesnis investuotojas prieš investuodamas pasižiūri į šio reitingo rodiklius. Todėl protinga stengtis mūsų vietą jame pagerinti. Tiesa, klausimas, kiek realiai tos padarytos reformos pagerina mūsų verslo klimatą. Kažkiek pagerina, tikrai yra sričių, kur galime padaryti pažangą.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokas Grajauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokas Grajauskas

Kaip pastebi ekonomistas, prasčiausiai šalis įvertinta pagal nemokumo problemų sprendimą, mažumos investuotojų apsaugą bei galimybes gauti paskolą. Ne itin gerai esą atrodome ir mokesčių prasme.

„Kadangi pelno mokestis nėra didelis, darbo apmokestinimas yra pagrindinė sritis, kuri mus tempia žemyn. Reitingo sudarytojai nežiūrį į darbuotojo sumokamus mokesčius, tad jei mes apjungtume įmokas ir jas teoriškai mokėtų darbuotojas, šiame reitinge labai stipriai pakiltume. Nors apskritai reikėtų sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Taip pat prastai reitinge atrodome dėl bankroto procedūrų neefektyvumo. Labai svarbu, kad tai vyktų efektyviau“, – sako R.Grajauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs