Teigiama, kad pradinėje šio nutarimo įgyvendinimo stadijoje mėnesinės išmokos galėtų siekti 550 Eur, o kai kurios pašalpos liktų galioti.
KELA savo pasiūlymą planuoja pasiūlyti lygiai po metų, ateinančių metų lapkritį, tačiau dabar tokia idėja skamba nerealiai. Suomijos ekonomika yra viena iš netvirčiausių ES, o nuo 2012 m. vidurio ją kamuoja recesija.
Suomijos ekonomika yra viena iš netvirčiausių ES, o nuo 2012 m. vidurio ją kamuoja recesija.
Tradiciškai stipri Suomijos medienos ir popieriaus pramonė išgyvena nuosmukį, o technologijų sektorius, po „Nokia“ lyderiaujančių pozicijų mobiliųjų telefonų rinkoje praradimo, taip pat nepateisino lūkesčių.
Sprendimas kiekvienam suomiui per mėnesį skirti po 800 Eur šalies biudžetui kainuotų net 52,2 mlrd. Eur per metus. Tuo tarpu vyriausybės prognozuojamos pajamos 2016 m. siekia tik 49,1 mlrd. Eur.
Net ir gerokai turtingesnė Šveicarija, kuri kitąmet surengs referendumą dėl minimalių mėnesinių pajamų užtikrinimo kiekvienam piliečiui, tikėtina, kad tokią iniciatyvą atmes. Šveicarijoje siūloma, kad kiekvienas šalies pilietis gautų apie 2300 Eur per mėnesį. Tokio pasiūlymo metinė kaina – apie 210 mlrd. dolerių per metus, arba 30 proc. BVP.
Apklausos atskleidžia, kad net 69 proc. suomių paremtų minimalių mėnesinių pajamų užtikrinimo idėją, ir nurodė 1000 Eur sumą kaip šiam tikslui tinkamą.
Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad tokias pajamas gaunantys žmonės tikrai netampa veltėdžiais. Priešingai, jie dažna investuoja savo laiką ir pajamas į asmeninį tobulėjimą bei kvalifikacijos kėlimą, o susiradę darbus dirba viršvalandžius bei uždirba daugiau nei finansinės paramos reikiamu metu neturėję asmenys.