„F-35 atitiko parengtumo, pramonės bendradarbiavimo ir kainos reikalavimus“, – per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Antti Kaikkonenas.
„Lyginant karinius pajėgumus, visa F-35 sistema geriausiai atitinka mūsų poreikius“, – pridūrė jis ir pridūrė, kad turi galvoje šių lėktuvų „kovinius, žvalgybos ir atsparumo parametrus“.
„Lockheed Martin“ dalyvavo konkurse kartu su savo varžove „Boeing“, Prancūzijos milžine „Dassault“, švedų „Saab“ ir naikintuvus „Eurofighter“ siūliusiu Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos konsorciumu.
„Lockheed Martin“ konkurentai išreiškė nusivylimą sandoriu.
„Dar kartą pastebime ir apgailestaujame, kad Europoje teikiama pirmenybė amerikiečiams“, – nurodoma „Dassault Aviation“ pareiškime.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) taip pat išreiškė „apgailestavimą“ dėl šio sprendimo.
Po šešerius metus trukusio konkursą, be kita ko, buvo patikrintos lėktuvų galimybės veikti arktinėmis sąlygomis. Naujieji naikintuvai palaipsniui pakeis dabar Suomijos naudojamus „F/A-18 Hornet“. Bendra orlaivių įsigijimo ir infrastruktūros modernizavimo kaina sieks apie 10 mlrd. eurų.
Sutartimi taip pat numatyta įsigyti „oras–oras“ tipo raketų „AMIRAAM“ ir „Sidewinder“ bei atsarginių dalių, mokymo priemonių ir techninės priežiūros įrangos iki 2030 metų pabaigos, sakoma vyriausybės pareiškime.
A.Kaikkonenas sutarties vertės nepaminėjo, bet Suomijos parlamentas pernai suteikė leidimą šiuo tikslu išleisti ne daugiau kaip 10 mlrd. eurų. Šis ginkluotės pirkimas bus brangiausias per Suomijos ginkluotųjų pajėgų istoriją.
Vyriausybė taip pat yra numačiusi skirti 10 mlrd. eurų naikintuvų techninei priežiūrai ir modernizavimui. Tikimasi, kad šie lėktuvai bus naudojami net iki 7-ojo dešimtmečio.
Pirmieji F-35 Suomijai bus pristatyti 2026 metais, o visas orlaivių „Hornets“ parkas bus pakeistas iki 2030-ųjų, nurodė Helsinkis.
Įtampa regione
Suomija pasirinko amerikietiškus naikintuvus, tvyrant įtampai NATO, JAV ir Europos santykiuose su Rusija.
Maskva neigia pastarojo meto Vakarų kaltinimus, kad ji telkia karius Ukrainos pasienyje ruošdamasi galimai karinei operacijai.
2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, Suomija, reaguodama į padažnėjusius rusų lėktuvų įsibrovimus į jos oro erdvę, ne kartą kėlė savo naikintuvus „Hornet“.
Šiaurės šalis, turinti ilgiausią ES sausumos sieną su Rusija, nepriklauso NATO, tačiau pastaraisiais metais stiprina bendradarbiavimą su šiuo kariniu aljansu.
Tačiau kai kurie apžvalgininkai kaltina Suomiją per dideliu optimizmu dėl F-35A išlaikymo kaštų.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad vyriausybės metinis 254 mln. eurų techninės priežiūros biudžetas yra daugiau kaip perpus mažesnė negu skirta Šveicarijos, birželį taip pat nusprendusios pakeisti dabar naudojamus naikintuvus į F-35.
Tačiau penktadienį vyriausybė patikino, kad išlaikyti naikintuvus tokiomis lėšomis – „įmanoma“.
