Interviu metu paklausta apie dabartinę ekonominę situaciją Europoje ir jos vertinimus, K.Keitaanniemi pabrėžė, kad galima daryti įvairių ekonominių prognozių, tačiau šių metų įvykiai tik dar kartą pademonstravo, kaip greitai jos gali tapti bevertėmis.
Didžiausiai Suomijos finansų grupei „OP Financial Group“ priklausančiam bankui vadovaujanti pašnekovė įsitikinusi, kad nereikėtų laukti, kol laikai grįš į „normalias“ vėžes – tai gali būti netgi pavojinga.
„Jei mes galvojame, ar kada nors gyvenimas taps normalus, reikėtų išsiaiškinti, kas yra „normalu“?
Manau, kad visada yra kas nors, apie ką reikia galvoti: yra daug neaiškumo, geopolitikos, kitų dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Mes turime ieškoti sprendimų netgi šioje neaiškioje situacijoje.
Manau, kad per ateinančius, tarkime, 10 metų, iškils vis kitas naujas iššūkis – mes turėsime būti lankstūs ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių“, – 15min sakė Suomijos banko „OP Corporate Bank“ generalinė direktorė K.Keitaanniemi.
Pašnekovė taip pat teigė, kad, nepaisant gana neapibrėžtos situacijos rinkose ir darbuotojų trūkumo, dabar gali būti geras laikas pradėti savo verslą ar siūlyti rinkai inovacijas.
„Kartais būna taip, kad kai bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja, tai gali būti geras laikas augti. Kartais gerai augti tuo metu, kai kiti neauga, nors tai labai priklauso nuo situacijos.
Bet jei esate startuolis, manau, kad visuomet gerai judėti į priekį ir sukurti ką nors naujo. Dabar yra geras laikas inovacijoms. Jeigu turite tokių inovacijų, kurios galėtų padėti šioje situacijoje, eikite pirmyn. Mums jūsų reikia“, – kalbėjo banko vadovė.
Vis dėlto pats Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veiklą vykdantis „OP Corporate Bank“ veiklos mūsų šalyje bent jau dabar plėsti neketina – K.Keitaanniemi teigia, kad bendrovė yra patenkinta finansiniais rodikliais iš verslo bankininkystės pusės, tačiau šiandien orientuojasi į kredito kokybę, o ne augimą.
Oranžinio „OP“ logotipo šmėžuojant Lietuvos gatvėse taip pat neišvysime – mažmeninės bankininkystės paslaugas įmonių grupė ir toliau teiks tik Suomijoje. Pasak K.Keitaanniemi, „OP Financial Group“ prioritetas Baltijos šalyse yra tik verslo, o ne mažmeniniai klientai.
„OP Corporate Bank“ priklauso „OP Financial Group“, kurioje dirba apie 13 tūkst. žmonių.
– Šiuo metu daug kalbama apie prastą ekonominę situaciją – didelę infliaciją, prognozuojamą recesiją ir pan. Jūsų regionas yra vienas didžiausių Lietuvos partnerių, todėl, natūralu, jog mums įdomu, kaip šiandien laikosi šiauriečiai?
– Žinau, kad infliacija Baltijos šalyse yra apie 20 proc., tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje ir euro zonoje.
Suomijoje infliacija taip pat yra aukšta dėl aukštų energijos ir maisto kainų, bet šiuo metu ne tokia didelė. Apskritai neramina tai, kad infliacija šiuo metu yra vis labiau besiplečianti.
Tuo pat metu žaliavų kainos šiek tiek nusileido ir tikiuosi, kad tai palengvins situciją. Tačiau Europoje išlieka daug klausimų dėl energetikos kainų, ypač dabar, kai artėja žiema.
Pozityviausias dalykas Baltijos šalyse, Lietuvoje, taip pat ir Suomijoje yra tai, kad nedarbo lygis vis dar yra labai žemas ir egzistuoja labai arši konkurencija dėl darbuotojų. Kai turi darbą, lengviau pakelti infliaciją, aukštas kainas ir didesnes palūkanas, kurios taikomos paskoloms.
Kitas pozityvus dalykas yra tai, kad namų ūkiai turi nemažai santaupų. Dėl COVID-19 periodo apribojimų žmonės tuo metu neišleido tiek daug pinigų. Šie du dalykai veikia kaip tam tikri buferiai.
Žinoma, geopolitinės įtampos, rizikos aplinkui mus egzistuoja. Apskritai situacija yra kitokia nei tuomet, kai vyko krizė 2008 m. Faktas, kad žmonės turi darbus, be to, dar yra pakankamai daug santaupų, kuriomis žmonės gali naudotis.
Manau, kad euro zonoje, mes iš esmės einame koja kojon – infliacija čia, Lietuvoje, yra didesnė, bet pagrindiniai elementai nesiskiria.
Matome, kad situacija nėra dramatiška. Netgi, sakyčiau, gana stabili ir gerai valdoma.
Mes matome situaciją energijos sektoriuje, matome situaciją savo skolinimosi sektoriuje: atsirado padidėjęs poreikis finansavimo limitams ir apskritai padidėjęs finansavimo poreikis dėl dabartinės situacijos.
Bet tai vis dar nėra dramatiška šiuo metu. Kai skaitai Suomijos laikraščius, gali galvoti, „kas čia vyksta?“, tačiau žiūrint iš mūsų pozicijos, kai kalbama apie skolinimąsi, mes užimame 40 proc. skolų rinkos Suomijoje, esame tikri rinkos lyderiai ir matome, kad situacija nėra dramatiška. Netgi, sakyčiau, gana stabili ir gerai valdoma.
– Ar galima sakyti, kad mes pripratome prie tokių sąlygų, nes ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo beveik visą laiką, ir pamiršome, kad yra toks dalykas kaip krizės – jos nėra malonus dalykas, bet jos yra ekonomikos dalis.
– Vienas dalykas – turėjome dešimtmetį su nulinėmis arba labai mažomis palūkanomis. Žmonės prie to priprato. Ir dabar situacija pasikeitė dramatiškai. Nors, jeigu žiūrėtume 20 metų atgal, palūkanų normos ir dabar neatrodytų tokios aukštos.
Tačiau būdai, kada jos tapo tokios aukštos taip greitai, tikrai nustebino.
Tai yra dalykas, prie kurios mes turėsime priprasti – jeigu turite paskolas, turėsite mokėti egzistuojančią padidėjusią finansinę kainą.
Dabartinė situacija nėra dramatiška, jeigu pažiūrėtume į ilgesnę istorinę perspektyvą. Tačiau labai svarbu pagalvoti, kad jei reikia už kažką mokėti, tam reikės prisitaikyti prie naujos ekonomikos, įskaitant asmeninę ekonomiką.
Jeigu kalbėtume apie bendroves Lietuvoje, Suomijoje, situacija skiriasi [nuo 2008 m. krizės] – balansai yra geresni nei būdavo istoriškai, ir tai mums duoda daugiau apsaugos ir lankstumo einant į priekį. Tai labai pozityvus dalykas.
Sakyčiau, kad pasimokėme iš istorijos. Situacija šiuo metu yra tokia, kokia yra, bet vertinant bendrovių būklę, ji yra kur kas geresnė nei 2008 metais.
Tačiau ji nebloga ir tarp klientų, daugiausia dėl sukauptų santaupų. Bet žinoma, jeigu turi labai didelę paskolą, palūkanos auga, todėl turite galvoti, kaip ją išsimokėti ir planuoti.
Mes neseniai paskelbėme finansinę OP grupės ataskaitą – tai buvo geriausias ketvirtis mūsų 120 metų istorijoje. Mūsų klientai – mažmeniniai ir verslo – nepatiria jokių sunkumų. Situacija yra rami, tačiau, žinoma, visada gerai būti pasiruošus.
– Vadovaujate verslo klientus aptarnaujančiam bankui. Kokiems tikslams šiuo metu skolinasi bendrovės?
– Jeigu žiūrėtume į duomenis, verslai vis labiau susidomi ESG (angl. Environmental, Social and corporate Governance; tvariuoju finansavimu), žaliaja transformacija. Tai yra didelių bendrovių, taip pat ir mūsų tikslas. Kai susitinku su didelių bendrovių aukščiausiais vadovais, mes visuomet tam tikru kampu diskutuojame apie ESG ir tvarumą.
Daugeliui kompanijų tai yra konkurencinis privalumas. Jeigu aš žiūriu į mūsų suteikiamą „žaliąjį“ finansavimą, žaliosios paskolos arba su tvarumu susietos paskolos nuolatos auga, tas tempas aukštas.
Sakyčiau, kad toks finansavimas smarkiai auga, esu įsitikinusi, kad toks finansavimas augs ir Lietuvoje.
Kuo didesnė bendrovė yra, tuo daugiau jai taikoma įvairaus reguliavimo šioje srityje. Greitai nebus kito pasirinkimo, kaip planuoti ir galvoti apie būdus, kaip sumažinti CO2 emisijas, padidinti socialinę atsakomybę, kaip užsitikrinti, kad tavo valdymas atitinka ESG tikslus.
– Prieš keletą metų stambesnės šalies kompanijos Lietuvoje skundėsi, kad joms tampa sunku pasiskolinti iš bankų. Bet nuo to laiko daug kas pasikeitė, taip pat ir tai, kad kai kurios kompanijoms reikia galvoti nebe apie plėtrą, o apie tai, kaip nepatirti nuostolių. Kokia bendrovių skolinimosi situacija šiuo metu?
– Mūsų paskolų portfelis smarkiai paaugo, tačiau, žinoma, energetinė situacija daro įtaką. Sakyčiau, kad rinkoje yra pinigų, kuriuos galima skolintis, tai nėra problema. Tačiau kai ateina daugiau iššūkių keliantys laikai, yra labai svarbu išgyventi juos kartu su esamais klientais ir būti gerokai išrankesniems, kai galvojame apie naujus klientus.
Kai BVP mažėja, o situacija sudėtingėja, atsiranda daugiau neapibrėžtumo, niekas nežino, kaip situacija pasisuks po metų, kaip elgsis ekonomika – kredito kokybė ir pan.
Tačiau sakyčiau, kad geros investicijos, geri projektai, geros kompanijos neturės problemų skolinantis pinigų net ir šiame finansiniame klimate.
– Mūsų šalyje OP banką mažai kas žino, bet Suomijoje jūsų logotipas yra visur. Ar šiuo metu turite planų intensyviau plėstis Lietuvoje, ar tai apskritai geras laikas?
– Mes nevykdome veiklos mažmeninėje srityje Baltijos šalyse, tai yra numatyta mūsų strategijoje. Baltijos šalys yra numatytos kaip vieta mūsų verslo bankininkystei, mes daugiausia dirbame su didelėmis kompanijomis.
Dabar, kai esame arti narystės NATO, ši situacija šiuo metu padaro mus netgi dar patrauklesnius.
Taigi, tai mūsų pozicija ir mūsų strategija – dėl šių priežasčių mūsų logotipas nėra toks matomas Lietuvoje.
– Bet įsivaizduokime, kad jūsų mažmeninės bankininkystės padalinys nutartų ateiti į Baltijos šalis. Ar tai būtų sunku padaryti tokioje rinkoje?
– Tai šiuo metu nėra mūsų strategijoje, aš galiu kalbėti tik apie mūsų dabartinę strategiją. Ji yra tokia – mūsų mažmeninė bankininkystė veikia Suomijoje, o Baltijos šalyse prioritetas yra verslo bankininkystė.
– Tiek Lietuvos, tiek Suomijos prekyboje Rusija galbūt ir nebuvo esminis partneris, bet kai kuriose sritys prekyba vyko labai aktyviai, pavyzdžiui, tos pačios dujos ar mediena. Dėl sankcijų Rusijos ir ES šalių prekyba pasikeitė kardinaliai – kokia situacija šiandien Suomijoje šiuo atžvilgiu?
– Žinoma, tai paveiks daugybę šalių, tarp jų ir Suomiją, tačiau mūsų eksporto lygiai į Rusiją pastaraisiais metais buvo nusileidę, todėl šie pokyčiai nebuvo labai dramatiški, kas liečia eksportą ir mūsų prekybą su Rusija. Tačiau, žinoma, tai turi poveikį.
Kalbant apie OP, esame pareiškę tai viešai, tai darys nebent labai nežymų poveikį, mes buvome tam pasiruošę iš anksto.
– Tačiau kalbant apie platesnį paveikslą – ar tai darys kokį nors didesnį poveikį šalies ekonomikai?
– Rytinės šalies dalys turėjo daugiau prekybos santykių su Rusija, nes, natūraliai, jie yra arčiau. Tačiau, kaip sakiau, bendrai poveikis nėra dramatiškas.
Žinoma, buvo, kaip galite perskaityti naujienose, suomių kompanijų, kurios išėjo iš Rusijos. Jos tai įvykdė gana greitai. Kalbant apie Suomijos įmones, Rusijoje nėra daug bendradarbiavimo ar veiklos.
– Tačiau greičiausiai yra ir kitų sričių, kurias visa tai veikia netiesiogiai – užsienio spaudoje neseniai rašyta, kaip Helsinkio oro uostas 20 metų vykdė strategiją tapti Azijos keliautojų vartais į Europą, bet dabar suomių bendrovių lėktuvai nebegali skraidyti per Rusiją.
– Taip, iš tiesų, yra keletas kompanijų, kurios patyrė rimtesnį poveikį, pavyzdžiui, „Finnair“ su jų Azijos strategija.
Bet jie jau atsinaujino strategiją – jie yra labai lankstūs keičiant savo planus. „Finnair“ strategija nebėra priklausoma nuo skrydžių virš Rusijos.
Mes turime tiesiog prisitaikyti, atnaujinti planus ir galvoti, kaip judėti į priekį šioje naujoje situacijoje ir naujame pasaulyje.
– Pirmosiomis karo savaitėmis Lietuvoje buvo pasigirdę kalbų, kad dėl nestabilios kaimynės mūsų šalis gali tapti mažiau patraukli užsienio investuotojams, o vietos verslo atstovai kartojo, kad patys neturėtume transliuoti žinutės, kad pas mus – nesaugu. Suomija turi gerokai ilgesnę sieną su Rusiją – ar nėra ženklų, kad užsienio investuotojai prisibijotų investuoti į Suomiją būtent dėl jos kaimynystės nenuspėjamumo?
– Sakyčiau, kad dabar, kai esame arti narystės NATO, ši situacija šiuo metu padaro mus netgi dar patrauklesnius. Mes šiuo metu nematome jokios ar bent jau reikšmingos įtakos tarptautinių investuotojų elgesiui, nematome neįprastų elgesio modelių.
Aš pakankamai užtikrinta ir Suomijos, ir jūsų padėtimi šiuo atžvilgiu, jokių panašių ženklų nepastebėjome.
– Dirbate finansų srityje daugelį metų ir pastarąjį dešimtmetį buvo kalbama, kad ateis fintech ir viską pakeis iš pagrindų. Kai kas jiems pavyko, bet neatrodo, kad prognozė išsipildė. Tačiau jie ir toliau konkuruoja su tradiciniais bankais, nes technologijos yra naudingos, ir gali daryti teigiamą įtaką. Ar manote, kad tradiciniai bankai po šios krizės taps stipresni?
– Aš tikiu kooperacija, bet, pavyzdžiui, jeigu žiūriu į mūsų mokėjimų sritį ir API (angl. Application Programming Interface, API – tai sąsaja, kurią suteikia kompiuterinė sistema, kad programuotojas per kitą programą galėtų pasiekti jos funkcionalumą ar apsikeistų su ja duomenimis – 15min), mes sukūrėme tokias inovacijas pakankamai greitai, bent jau OP banke.
Galbūt tos prognozės, apie kurias kalbate, buvo aktualios prieš keletą metų, tačiau jos neišsipildė.
Greitai nebus kito pasirinkimo kaip planuoti ar galvoti apie būdus, kaip sumažinti CO2 emisijas, padidinti socialinę atsakomybę.
Duosiu pavyzdį – ar galite atspėti, kiek apsilankymų mobiliame banke turėjome rugsėjį? 46 mln. Tas skaičius didėjo dramatiškai. Rodikliai augo prieš COVID, o per pandemiją situacija keitėsi kur kas greičiau.
Taigi, mūsų mažmeninės bankininkystės strategijoje mes turime „mobile-first“ strategiją, tam skiriame savo programėles. Tačiau tokių įrankių kūrimas labai brangus.
Klientai ir mažmeninėje prekyboje yra labai reiklūs, todėl jums visą laiką reikia naujų funkcijų, o tam reikia daug investicijų. Bet mes skaitmenizaciją labai aiškiai matome mūsų verslo modelyje.
Verslo bankininkystėje mes matome panašius dalykus, turime panašius produktus, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, tendencija yra labai panaši.
– Ar manote, kad bankininkystė „akis į akį“ dar turi ateitį?
– Duomenys čia yra karalius. Matome, kad tų vizitų skaičius akivaizdžiai sumažėjo, tendencija traukia žemyn. Elgsenos pokytis yra didelis.
Pavyzdžiui, mes siūlome visus būdus susitikti ir būdus aptarti tavo finansinius klausimus.
Verslo finansuose, aišku, yra daug skaitmenizacijos, ypač mokėjimų srityje. Plėtojome šią sritį labai intensyviai.
Bet jeigu galvojame apie labai dideles transakcijas, tada reikia susitikti ir diskutuoti. Į tokias sutartis gali būti įtraukta šimtai milijonų eurų. Tada tai svarbu, bet jeigu žiūri į savo banko sąskaitą ar netgi paskolas – Suomijoje jūs tai galite padaryti vien tik skaitmeniniu būdu.
– Buvo nemažai kalbų, kad po COVID-19 prieisime tam tikrą lūžio tašką, kone pilnai pasinersime į skaitmeninę erdvę, bet nusiėmus kaukes kurį laiką atrodė, kad beveik niekas nepasikeitė, viskas buvo pakankamai normalu. Mes dabar turime naują krizę, kurią sukelia infliacija, karas ir t. t. Ar tai, kas dabar vyksta, gali būti TAS lūžio taškas?
– Turiu tam labai aiškų atsakymą. Jei mes galvojame, ar kada nors gyvenimas taps normalus, reikėtų išsiaiškinti, kas yra „normalu“?
Manau, kad visada yra kas nors, apie ką reikia galvoti, yra daug neaiškumo, geopolitikos, daug dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Mes turime ieškoti sprendimų netgi šioje neaiškioje situacijoje.
Manau, kad per ateinančius, tarkime, 10 metų, iškils vis kitas naujas dalykas – mes turėsime būti lankstūs ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Turime apgalvoti įvairius scenarijus, kad būtume pasiruošę, kai kas nors nutiks. Žinoma, niekada nebūna juoda arba balta, kad mes visada žinosime, kas nutiks. Tačiau kai esi apsvarstęs skirtingus scenarijus, lengviau pasirinkti tinkamiausią, jį modifikuoti ir judėti tolyn.
Bet jeigu tu kiekvieną kartą pradedi nuo nulio ir pradedi galvoti, ką daryti šioje situacijoje, tave aplenks konkurentai. Turi būti lankstus.
Manau, kad įsitikinimas, kad vieną dieną viskas taps „normalu“, yra netgi pavojingas.
– Institucijos Lietuvoje ir pasaulyje mėgina nuspėti, kada grįšime į „stabilius“ laikus, pavyzdžiui, 2025 m. gyvenimas tarsi turėtų būti artimas tam, ką iki šiol turėjome – bent jau infliacija greičiausiai bus vienženklė.
– Labai sunku pasakyti, kokia bus infliacija ar BVP rodikliai 2025 m. Mes turime savo banko prognozes, bet matėme, kad koks pokytis įvyko vos per pusę metų – pavyzdžiui, palūkanų normos kilo kur kas daugiau nei prognozuota, o akcijų kainų kryptis tapo labai nepastovia.
Mes visi tikimės, kad palūkanų normų kėlimas paveiks infliaciją, ji sumažės, taip pat, kad mes prisitaikysime prie naujos energetinės situacijos. Tuomet viskas palengvės ir mes eisime tolyn.
– Vyriausybės visoje Europoje stengiasi padėti verslams, tačiau dėl to atsirado vadinamųjų kompanijų-zombių, kurios pagal rinkos dėsnius kaip ir „turėjo“ bankrutuoti anksčiau, tačiau padedant įvairioms pagalbos priemonėms vis dar laikosi. Europos šalių vyriausybės ir toliau žada paramą įvairiems sektoriams. Tad ar nemanote, kad labai padaugės bankrotų po to, kai ši situacija stabilizuosis ir pagalba baigsis?
– Tai yra šiek tiek kitokia situacija – dabar turime iššūkių dėl energijos kainų, energijos krizę.
Svarbu prisiminti, kad jeigu apmokate elektros kainas mažmeniniams klientams, tai pakels infliaciją. Labai svarbu galvoti, kaip naudoti energiją efektyviau, kaip sumažinti jos vartojimą, kaip investuoti į žaliąją energetiką ir jos šaltinius. Sakyčiau, tai yra gerokai svarbiau – infliacijos auginti nebenorime ir turime būti atsargūs.
– Pabaigai: ekonominė situacija šiandien yra gana neapibrėžta, o darbuotojų, kaip minėjote, labai trūksta. Tad ar, jūsų nuomone, dabar geras laikas įkurti savo verslą?
– Įdomus klausimas. Manau, kad jeigu turi gerą idėją ir verslo planą, įkurti verslą visuomet yra geras dalykas. Jeigu galvosite apie „tinkamą“ laiką, galite prarasti savo inovacijas.
Kartais būna taip, kad kai BVP mažėja, tai gali būti geras laikas augti. Kartais gerai augti tuo metu, kai kiti neauga, tai labai priklauso nuo situacijos.
Bet jei esate startuolis, manau, kad visuomet gerai judėti į priekį ir sukurti ką nors naujo. Dabar yra geras laikas inovacijoms. Jeigu turite tokių inovacijų, kurios galėtų padėti šioje situacijoje, eikite pirmyn. Mums jūsų reikia.