ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios jau nemažai metų yra istoriškai žemos, taip siekdamas paremti silpną Europos ekonomiką.
Tačiau sparčiai kylant vartotojų kainoms, euro zonos centrinis bankas vis garsiau raginamas atsisakyti savo skatinamosios politikos ir pasekti kitų centrinių bankų, kurie didina palūkanų normas, pavyzdžiu.
Kitaip negu Jungtinėse Valstijose, kur darbo užmokestis pastaruoju metu augo po maždaug 6 proc. per metus, Europoje tas augimas svyravo nuo 1,5 iki 2,5 proc., pažymėjo O.Rehnas interviu vokiečių dienraščiui „Welt“.
Tačiau, anot jo, jau matyti tokio antrinio infliacijos poveikio ženklų.
„Todėl turime neleisti, kad infliacijos lūkesčiai sustiprėtų“, – pareiškė jis.
„Būtina padidinti bazinę palūkanų normą trečiąjį ketvirtį, galbūt liepą“, – pridūrė O.Rehnas.
ECB palūkanų normų padidinimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį.
Tačiau padidinus normas per anksti gali būti pakenkta ūkio augimui, nes Europos ekonomika dėl karo Ukrainoje šiuo metu patiria nemažų sunkumų.
ECB vadovė Christine Lagarde yra sakiusi, jog įžvelgia „didelę tikimybę“, kad euro zonos centrinis bankas iki 2022 metų pabaigos padidins palūkanų normas, jeigu infliacija euro zonoje nesumažės.
Ji taip pat sakė, kad ECB „per trečiąjį ketvirtį“ greičiausiai užbaigs savo turto pirkimo programą, kurią įgyvendino siekdamas paremti ekonomiką per koronaviruso pandemiją. Anot jos, „labai tikėtina, kad tai bus padaryta [trečiojo] ketvirčio pradžioje“.
