Toks pareiškimas buvo skirtas žmonėms, kurie jaučia nostalgiją praeičiai, kai Suomija turėjo savo valiutą ir galėjo pati spręsti pinigų politikos klausimus, priimti sprendimus dėl fiskalinės politikos.
Suomijos markė ir galimybė devalvuoti valiutą nebūtų ištraukusi valstybės iš dabartinės ekonomikos klampynės.
Markė neišsaugotų nei „Nokios“, nei miškų pramonės. Mes tikrai turėtume didelę eurais denominuotą skolą, kurią aptarnauti markėmis būtų labai brangu.
„Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje devalvacija iš tiesų per metus padėdavo konkurencingumą padidinti 30 proc. Tačiau panašu, kad niekas nebeatsimena, kad už tai mokėjo vartotojai, tai labai skaudžiai smogė smulkiesiems verslininkams, kurie pradėjo skolintis užsienio valiuta pirmą kartą“, – sakė Suomijos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad markė dabar nebūtų toks didelis privalumas, koks yra įsivaizduojamas.
„Markė neišsaugotų nei „Nokios“, nei miškų pramonės. Mes tikrai turėtume didelę eurais denominuotą skolą, kurią aptarnauti markėmis būtų labai brangu“, – sakė jis.
Markės Suomija atsisakė 2002 metais. Valstybės ekonomika šiuo metu atsidūrė prasčiausioje padėtyje nuo dešimto praėjusio amžiaus dešimtmečio.
Dabar kaip euro zonos narė Suomija turi paklusti bendroms Europos Komisijos ir Europos centrinio banko taisyklėms ir, priešingai nei kaimynė Švedija, negali silpninti savo valiutos, kad paskatintų eksportą.
