„Mūsų visi skauduliai, problemos išlieka. Sanglaudos politikos srityje problemos tik pagilėja. Pagal Komisijos pasiūlymą, būtume gavę 24 proc. mažiau Sanglaudos politikos lėšų, ir tai mums buvo nepriimtina, o, pagal suomių kompromisą, mažinimas didėja – minus 27 proc. Tai dar labiau nepriimtina“, – teigė Finansų ministerijos ES ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis.
Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė teigia, kad Suomijos siūlymą reikia taisyti.
„Norėtume matyti labiau subalansuotą ir sąžiningesnį ES daugiametį biudžetą“, – sakė J.Neliupšienė.
Pasak portalo, pritarus Suomijos siūlymams, išmokos Lietuvos žemdirbiams ir toliau gerokai atsiliktų nuo mokamų Vakarų Europoje, o Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas taip pat netenkina.
BNS trečiadienį skelbė, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sukritikavo planus smarkiai sumažinti daugiametį ES biudžetą, kadangi tai galėtų pakenkti užsibrėžtiems gynybos ir kovos su klimato kaita tikslams.
ES šiuo metu vyksta derybos dėl ilgalaikio biudžeto plano 2021-2027 metams. Procesą apsunkina numatomas Jungtinės Karalystės pasitraukimas.
Nuo 2018 metų vidurio ES valstybės narės intensyviai derasi remdamosi Komisijos pasiūlymu, kuriame raginama surinkti 1,3 trln. eurų daugiametį biudžetą.
Vis dėlto Suomija siūlo sumažinti biudžetą iki šiek tiek daugiau nei 1,087 trln. eurų ir beveik per pusę sumažinti Europos gynybos fondo dydį – to reikalauja ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kitą savaitę vyks ES viršūnių susitikimas. Atsižvelgiant į nuomonių įvairovę, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu pavyks susitarti dėl biudžeto, ir greičiausiai derybos persikels į 2020-uosius.
