Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyva kiek anksčiau pateiktas pasiūlymas leisti Valstybės kontrolei audituoti notarus sulaukė pasipriešinimo.
Praėjusį ketvirtadienį buvo registruotas nutarimo projektas, kuriame Teisingumo ministerija ragina Vyriausybę nepritarti tokiai pertvarkai.
M.Majausko dėmesį notarams padidino Valstybės kontrolės 2020 m. pabaigoje parengtos audito ataskaitos išvados. Audito metu nustatyta, jog nesiimama pakankamai priemonių, kad notarų funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos notarų teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina.
Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad iki 70 proc. įkainių yra ne fiksuoti, o nustatyti intervalais. Kai kuriose srityse šių intervalų skirtumai siekia iki 3,5 karto. Taip pat užfiksuota, kad esant panašiam notarinių paslaugų skaičiui, notarų gautos pajamos skyrėsi iki 15 kartų.
Norėdama išsiaiškinti to priežastis, institucija prašė Teisingumo ministerijos daugiau duomenų dėl notarų veiklos, tačiau duomenys nebuvo suteikti.
Valstybės kontrolės vadovas Mindaugas Macijauskas 15min komentavo, kad to paties audito metu vertinta ir antstolių veikla. Dėl jų taikomų įkainių pagrįstumo ir informacijos Valstybės kontrolė neturėjo problemų – visą norimą informaciją gavo.
„Du ir panašūs, ir skirtingi funkcijas vykdantys subjektai, bet su vienų įkainiais galėjome susipažinti, kiti tai padaryti atsisakė“, – sakė M.Macijauskas.
Ministerija nesupranta poreikio, rodo į teisės aktus
Teisingumo ministerijos atstovai aiškina pritariantys poreikiui stiprinti notariato priežiūrą, tačiau pabrėžia, kad tai negali būti daroma pažeidžiant teisės viršenybės principą.
„Suprantamas noras priimti greitus sprendimus, tačiau tokių sprendimų pasekmes šiuo metu ir sprendžiame, kai įkainių nustatymo pagrindas buvo tik politinė valia“, – 15min atsiųstame atsakyme Teisingumo ministerijos poziciją aiškina ministrės atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė.
Ministerijos atstovai taip pat mano, kad dabartinės notaro veiklos kontrolės pakanka. Pasak nutarimo projekto, vienokio ar kitokio pobūdžio notarų veiklos kontrolę pagal kompetenciją atlieka Teisingumo ministerija, Notarų rūmai, teismai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybės kontrolės kontrolę ministerija laikytų pertekline.
„Nėra nė vienos Europos Sąjungos valstybės, kurioje valstybių aukščiausiojo audito institucijos atliktų notariato auditą. Daugelyje Europos valstybių notariatų veiklos priežiūrą vykdo išimtinai Teisingumo ministerijos ir notarų savivaldos organizacijos“, – aiškinama rašte.
Teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, jog pačios Valstybės kontrolės atlikto notariato tarnybinės priežiūros audito metu nebuvo nustatytas papildomo notarų veiklos priežiūros subjekto poreikis.
Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad notaro statusas yra išskirtinis, todėl jis negali būti Valstybės kontrolės subjektu, jis nėra valstybės ar savivaldybės tarnautojas. „Notaras negali būti laikomas valstybės institucija, nes notaras nevykdo valdžios funkcijų tiesiogiai“, – argumentuojama dokumente.
Jame taip pažymima, kad Notariato įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių notarų veiklos principų – notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas.
„Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatyme nustatomos išimtys negali paneigti bendro notarinių veiksmų slaptumo principo, todėl išimtys turi būti proporcingos ir pagrįstos“, – rašoma projekte.
Tokiai tvarkai nepritaria ir patys notarai. Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis 15min pabrėžė, kad pagal galiojančius teisės aktus notarai yra privatūs asmenys, o jų veiklą valstybė griežtai reguliuoja. Notarų skaičių, jų kvalifikacijos reikalavimus, atrankos ir skyrimo į pareigas tvarką, prižiūri ir tikrina notarų veiklą, atskaitomybę ir atsakomybę, nustato notaro paslaugų įkainius. Notariato įstatymas griežtai ir imperatyviai užtikrina notarinio veiksmo slaptumą ir numato tik išskirtinius atvejus, kai notarinio veiksmo aplinkybės gali būti atskleistos teismo ar ikiteisminio tyrimo poreikiams dėl tiriamų konkrečių bylų, – sakė jis.
Valstybės kontrolės vadovas: ministerija kontrolės funkcijos tinkamai neatlieka
M.Macijauskas 15min sakė manantis, kad siūlomu projektu norima matyti skaidrų informacijos valdymą. Kita vertus, tokių pokyčių būtų galima išvengti, jeigu ministerija kontrolės veiklą organizuotų efektyviau.
„Jeigu notarų biurai pateiktų visą informaciją apie jų taikomus įkainius Teisingumo ministerijai ir jeigu Teisingumo ministerija atliktų tinkamas analizes ir paviešintų jų rezultatus, galėtume lyginti situaciją su kitų šalių praktikomis. Bet to ji nedaro“, – kalbėjo pašnekovas.
Teisingumo ministerija yra nustačiusi įkainius už notarinių veiksmų atlikimą ir už sandorio projekto parengimą. Jį sumoka klientas, kuris naudojasi notaro paslaugomis. Notaro įkainiai nustatyti dviem būdais – intervalais ir fiksuotais dydžiais. Tai Valstybės kontrolei ir kelia daugiausia klausimų.
M.Macijauskas neatmeta tikimybės, kad notarų darbas vyksta skaidriai ir įkainiai taikomi tinkamai, tačiau šios hipotezės patikrinti Valstybės kontrolė negali, kadangi neprieina prie pilnų notarų registrų įrašų.
„Pavyzdys: įkainis už 150 tūkst. eurų vertės panaudos sutarties patvirtinimą siekia nuo 300 iki 900 eurų. Pasakykite, kokiais atvejais taikomas 300, o kokiais – 900 eurų? Jeigu turėtume duomenis ir matytume x panaudos sutarčių, o jose būtų nurodytas tas pats įkainis, viskas būtų gerai. Jei įkainis skirtingas, klausimas – kodėl? Jeigu būtų pagrįsti argumentai, kad 900 eurų nustatomi sudėtingais atvejais vienokiomis sąlygomis, o 300 eurų – kitokiomis, viskas būtų aišku“, – kalbėjo M.Macijauskas.
Jis sako, kad nėra aiškūs kriterijai, kaip notarui apsispręsti, kokį įkainio dydį taikyti, todėl tai galimai sudaro galimybes piktnaudžiauti ir už identišką paslaugą imti skirtingą įkainį. „Jokiuose teisės aktuose nėra tokio išaiškinimo, koks intervalas arba kokia konkreti suma skaičiuojama konkrečiu atveju“, – 15min sakė jis.
Pašnekovas nenorėjo spėlioti, ar didėjantis visuomenės ir institucijų spaudimas privers Teisingumo ministeriją imtis notarų veiklos pertvarkos ar bent jau didesnės kontrolės. Šis klausimas vis aštrėja. Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė matanti objektyvių kriterijų trūkumą nustatant notarų atlyginimus.
Net jei Vyriausybė pritartų Teisingumo ministerijos pasiūlymui ir galiausiai tvarka nepasikeistų, Valstybės kontrolės vadovas žada nuo šios situacijos nenuleisti akių.
„Mes kaip ir kiekvieno audito atveju visų savo rekomendacijų įgyvendinimą stebime, vertiname situaciją praėjus tam tikram laikui. Jeigu rekomendacijos neįgyvendinamos, tuomet informuojame Seimo parlamentinę kontrolę. Vienokiu ar kitokiu būdu to nepaliksime“, – kalbėjo M.Macijauskas.
Ministerijos siūloma alternatyva – gausiau tikrinami notarai
Teisingumo ministerija žada susitvarkyti pati.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sudarytos visapusiškos galimybės tinkamai tikrinti notarų veiklą. Valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijų įgyvendinimo planas nustato konkrečias, sistemines notariato veiklos priežiūros tobulinimo priemones ir šių priemonių įgyvendinimo terminus“, – rašoma nutarimo projekte.
Ministerija įgyvendina tiek Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl tarnybinės priežiūros tobulinimo, tiek pritaria šią savaitę paskelbtoms Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms dėl įkainių peržiūros būtinybės, pabrėžia R.Laurinavičiūtė-Vaisbrodė.
Teisingumo ministerija teigia, kad jau ėmėsi veiksmų dėl geresnės notariato tarnybinės priežiūros.
„Keičiamos tvarkos dėl Teisingumo ministerijai notarų pateikiamų ataskaitų turinio ir detalumo, tokiu būdu sudarant prielaidas institucijoms, įskaitant Valstybės kontrolę, gauti jų funkcijų atlikimui reikalingus išsamesnius duomenis iš Teisingumo ministerijos. Taip pat gerokai padidintas šiais metais tikrinamų notarų skaičius ir šiai funkcijai atlikti jau skirta daugiau žmogiškųjų išteklių“, – vardija ministerijos atstovė.
Taip pat planuojama atlikti periodinius šių patikrinimų apibendrinimus ir remiantis jais inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus. Šiuo metu taip pat vyksta vieši konkursai notaro pareigoms užimti Vilniuje (4 vietos) ir rajone (1 vieta), kitą mėnesį – Kauno mieste (1 vieta) ir rajone (2 vietos), sausio mėnesį – kituose rajonuose (5 vietos).
