S.Paulauskė padeda Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantiems lietuviams pateikti prašymus „Sodrai“ pensijai gauti.
Ji tikina gavusi nemenką skaičių gyventojų, pasipiktinimų dėl mažesnio nei priklauso darbo stažo.
„Plaukia tūkstančiai tokių žinučių, kad darbo stažas nepriskaičiuotas, kad „Sodros“ darbuotojai neranda darbo stažo archyvuose. Tai nėra vienetiniai atvejai.
Mes visi, turintys stažą iki 1994 m., esame rizikoje, nes mūsų stažas yra neapsaugotas, dokumentai yra popieriniai, jie dūla, plyšta papkėse, jų neįmanoma įskaityti, kiti yra sudegę. O to ir kontroliuoti neįmanoma, nes kiekvienas „Sodros“ darbuotojas gali daryti klaidų, sąmoningų ar nesąmoningų, jei norės, gal įrašys didesnį stažą“, – Seimo Darbo partijos frakcijos susitikime teigė S.Paulauskė.
Apie tai anksčiau rašė ir 15min. PLAČIAU SKAITYKITE: Norėdama prasiilginti stažą sulaukė staigmenos: dvejų darbo metų „Sodra“ neužskaitė
Tačiau „Sodros“ atstovai gynėsi, jog darbuotojai bet ko į sistemą vesti negali, kontrolė – griežta.
„Net jei antspaudo dokumente nėra, mes pradedame atskirą tyrimą, kodėl to antspaudo nėra“, – paminėjo „Sodros“ atstovas.
„Sodros“ vadovas Kęstutis Čereška atkreipė dėmesį ir į tai, kad stažo tikslinimo metu gyventojai gali matyti skaičių svyravimus. Galbūt pirmiau suvedus duomenis matė vieną, bet įvykdžius patikrinimus ir baigus visus tikslinimus, skaičius yra pakitęs.
„Tokių dalykų gali būti“, – susitikime paminėjo jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, jog apskritai tokie atvejai tėra pavieniai. Tai daugiau ne taisyklė, o išimtys, galbūt įvykusios dėl techninės ar žmogiškos klaidos.
„Bet jokių galimybių savarankiškai keisti žmogaus stažą darbuotojas neturi, negali turėti ir neturės“, – užtikrino ji.
„Sodros“ atstovas paragino gyventojus, turinčius popierines darbo korteles, dokumentus, ir bijantys, kad jie gali susidėvėti ar sudegti, atnešti juos į „Sodrą“ ir darbuotojai duomenis suves sistemon.
Pasak jo, visa tai, ką darbuotojas įves, klientas iš karto matys savo paskyroje. Visi taisymai ir koregavimai yra vieši, gyventojui apie tai pranešama.
„Net jei žmogus neturi knygelės, bet prisimena, kur dirba, gali užpildyti anketą, surašyti darbovietes ir laikotarpius. Tada mes siunčiame užklausą archyvams, o jei archyvuose ko nors nėra, yra dar vienas būdas, bet sunkesnis, įrodyti, kur žmogus dirbo.
Jis gali nurodyti, kas su juo dirbo, kas galėtų tai paliudyti. Bet čia jau teisinis procesas“, – aiškino „Sodros“ atstovas.
Tačiau S.Paulauskė paminėjo turinti nemažai klientų, kurie susidūrė su neigiamu teismų sprendimu.
„Žmonių darbo stažai buvo neįrodyti. Tai yra problema, o kaip ją spręsti?“ – kėlė klausimą ji.
SADM duomenimis, per metus „Sodra“ išnagrinėja beveik 62 tūkst. gyventojų užklausų dėl pensijų skyrimo, iš jų 4–5 proc., arba 3,2 tūkst. užklausų yra dėl gyventojų, dirbusių užsienyje.
„Ypatingo sudėtingumo klausimų būna kelios dešimtys (...)“, – BNS nurodė ministerija.
Dažniausios problemos – popieriniai dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, nes „Sodra“ duomenis apie stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas kaupia nuo 1994 metų sausio. Duomenų iki 1994 metų šiame registre nėra.
„Tai aktualu skiriant ir mokant socialinio draudimo pensijas, nes reikalingi dokumentai ir duomenys, įrodantys sukauptą stažą iki 1994 metų, o jie dažniausiai būna popieriniu formatu, ne visi juos turi, kartais reikia ieškoti per įvairių institucijų archyvus. Tai lemia, kad kartais sprendimai užtrunka“, – komentavo ministerija.