Susipliekęs Seimas sprendimą dėl užsieniečių verslininkų likimo atidėjo iki ketvirtadienio

Seimas trečiadienį nesugebėjo priimti įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje – parlamentarai, susipykę dėl to, kokį atlyginimą darbuotojams turėtų mokėti verslininkai iš trečiųjų šalių, klausimą atidėjo kitam posėdžiui, tai yra, ketvirtadieniui.
Nenumatytas Seimo posėdis
Nenumatytas Seimo posėdis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Įstatyme numatyta, kad užsienietis verslininkas nebeturės kaip anksčiau samdyti trijų darbuotojų, tačiau jam reikės išdalinti mažiausiai 1,5 tūkst. Eur darbo užmokesčio fondą. Taigi naujas Seimo „parėdymas“ verslininkams iš užsienio kainuotų dar daugiau.

Mat anksčiau jie galėjo samdyti tris darbuotojus ir mokėti jiems minimalią algą (taigi po 350 Eur kiekvienam ir iki 1000 Eur per mėnesį bendrai), o dabar, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, jiems išdalinti turėtų 1,5 tūks. Eur

Būtent dėl šios nuostatos trečiadienio vakarą ir susipliekė parlamentarai.

Siūlyčiau ne pabloginti sąlygas, o kaip tik šiek tiek palengvint sąlygas, - sakė A.Lydeka.

Arminą Lydeką, siūlė sumažinti reikalavimą dėl atlyginimo iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.

„Numatome reikalavimą, kad turi mokėti ne mažiau kaip du vidutinius atlyginimus. Siūlau pakeisti į vieną. Siūlyčiau ne pabloginti sąlygas, o kaip tik šiek tiek palengvint sąlygas. Šio įstatymo paskirtis ir yra į Lietuvą pritraukti verslių žmonių“, – sakė A.Lydeka.

Tačiau jo pasiūlymui parlamentas nepritarė.

„Kolega kalba apie verslininkus. Jeigu nuleidžiame kartelę, tai kalbame ne apie verslininkus, o žmones iš trečiųjų šalių, kuriuos priimame čia gyventi ir prisiimame atsakomybę už juos. O įstatymas yra skirtas žmonėms, kurie nėra išlaikytiniai. Nuleisdami kartelę, atidarytume vartus visiems, kurie nori atvykti“, – kalbėjo Audronius Ažubalis.

Gintaras Steponavičius kolegoms kalbėjo, kad tokiu būdu iš Lietuvos atbaidys darbščius ir būtent čia verslą kurti norinčius žmones.

„Susidaro įspūdis, kad svarstome pabėgėlių centre besiglaudžiančius žmones. Bet jie juk kuria savo gyvenimus, įleidžia šaknis, yra lojalūs, kuria darbo vietas, mokesčius moka, apie kokių gėrybių dalinimą valstybės vardu jūs čia kalbate.

uprantu, kad yra tam tikras grėsmių aspektas, bet neturėtume aktyvių, darbingų žmonių laikyti blogiečiais ar išstumti juos. Jie tikrai padeda mūsų valstybei ekonomiškai. Tai yra ne išlaikytiniams skirti leidimai“, – kalbėjo parlamentaras.

Įstatyme numatyta, kad žmonės iš trečiųjų šalių galės atsivežti ir savo šeimas. Pavyzdžiui, verslininkai, kurie yra investavę į savo įmonę ne mažiau 14 tūkst. eurų (minimalus bendrovės kapitalas – 28 tūkst. eurų).

„Mes kviečiame verslininkus, kurie turi investuoti 14 tūkst. eurų – tai yra, „VW Passat“ nusipirko ir važiuoja su juo. Tai ar mes kviečiame verslininkus, ar tik žmones, kurie nori čia apsigyvent?“, – kalbėjo Kęstutis Daukšys.

Tiesa, panašią pataisą pateikusio parlamentaro Algirdo Syso pasiūlymui parlamentarai pritarė. A.Sysas siūlo reglamentuoti, kad reikalavimas mokėti vidutinį darbo užmokestį būtų taikomas tik užsieniečiams, pirmą kartą gaunantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Dėl viso įstatymo Seimas dar nebalsavo – nutarė balsavimą atidėti iki kito posėdžio, tai yra, ketvirtadienio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis