Kai prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus pirmąjį Laisvės partijos kandidatą į susisiekimo ministrus Kasparą Adomaitį buvo patvirtintas ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, dalis politologų netruko pakrikštyti M.Skuodžio prezidento kandidatu.
Nueinančios Vyriausybės sudėtyje dirbęs M.Skuodis taip pat sulaukė kritikos, kad jam nesvarbu, su kokių politinių pažiūrų politikais dirbti.
„Man skepticizmą kelia tie žmonės, kurie gali dirbti įvairiose Vyriausybėse – visiškai priešingų politinių krypčių ir įsitikinimų. Ir kuriems Vyriausybės politinė potekstė nesvarbi, politinės vertybės ar ideologijos nelabai svarbios ir kurie yra iš anksto užprogramuoti politiniai turistai.
Ši kandidatūra kelia įtarimų ir atspindi ir paties G.Nausėdos požiūrį, kad vertybės nėra labai svarbu – svarbu išankstiniai nusistatymai, aparato patirtis, technokratiškumas“, – žodžių į vatą kalbėdamas su 15min nevyniojo politologas Virgis Valentinavičius, manantis, kad tai prezidento pasiūlyta kandidatūra.
Kiti kritikai M.Skuodžiui prikiša vadybinės patirties versle, lyderystės trūkumą ar lygina su kareivėliu, pritinkančiu ir vienai valdžiai, ir kitai.
Visgi M.Skuodžiui – mokyklos ir studijų laikų pirmūnui, pabaigusiam du magistrus, įgijusiam daktaro laipsnį, studijavusiam porą metų Londone, dvejus metus dirbusiam viceministru, o karjeros laipteliais lipusiam nuo eilinio darbuotojo, negali prikišti nei išsilavinimo, nei patirties stokos.
M.Skuodžiui – studijų laikų pirmūnui, pabaigusiam du magistrus, įgijusiam daktaro laipsnį, studijavusiam Londone ir dvejus metus dirbusiam viceministru, negali prikišti nei išsilavinimo, nei patirties stokos.
Teigiamai naująjį susisiekimo ministrą charakterizuoja ir verslo asociacijų vadovai, su juo dažnai bendravę pastaruosius dvejus metus. Įsigilinantis į visus klausimus, išklausantis kitus, turintis platų akiratį, organizuotas, suprantantis komunikacijos svarbą, neskaičiuojantis darbo valandų ir sugebantis apginti savo nuomonę. Taip dažniausiai M.Skuodį apibūdino jo studijų draugai, buvę ir dabartiniai kolegos ir verslo atstovai.
Tačiau jo malonus būdas įvardijamas ir kaip galima silpnybė, nes valdant Susisiekimo ministeriją kartais prireiks ir suraukto antakio. O darbas buvusioje Vyriausybėje ir nepriklausymas valdančiosioms partijoms gali kelti iššūkių ieškant savo sprendimams užtarimo Seime.
Bet prieš svarstant, koks M.Skuodis gali būti ministras, 15min kviečia pažvelgti, ko jam pavyko pasiekti ir kaip klostėsi patvirtinto susisiekimo ministro karjeros kelias nuo suolo universitete iki ekonomikos ir inovacijų viceministro kėdės.
Mokykloje rinkosi tarp karatė ir mokslo
Šiandien M.Skuodis – naujasis Lietuvos susisiekimo ministras, tačiau jeigu mokyklos laikais, kai teko priimti turbūt pirmąjį rimtą sprendimą savo gyvenime, būtų pasirinkęs kitaip, dabar jis galėjo suktis sporto pasaulyje.
Mokyklos laikais M.Skuodis intensyviai užsiiminėjo karatė, tačiau vyresnėse klasėse, atėjus laikui rinktis sportą ar mokslą, susitelkė į pastarąjį.
„Mokykloje buvau labai susikoncentravęs į mokslus, kad rezultatai būtų tokie, kokių reikia. Viskas sekėsi neblogai. Buvo geri pažymiai, praktiškai maksimalūs, bet nesu tikras, ar tai daug apie žmogų pasako. Aš į pažymius skeptiškai žiūriu, daug svarbiau, kaip pats su savimi gali palenktyniauti“, – kalbėdamas su 15min kuklinosi naujasis susisiekimo ministras.
Pradėjęs galvoti apie studijas rinkosi tarp trijų krypčių – politikos mokslų, teisės ir ekonomikos, kol dešimtoje klasėje galutinai apsisprendė stoti į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (VU TSPMI).
Studijų draugai apie M.Skuodį atsiliepia kaip apie pirmūną, visuomet buvusį tarp trijų pažangiausių studentų. Labai aktyvus, daug dirbantis, korektiškas ir diplomatiškas. Ir net „moksliuko“ epitetą studijų draugai mini be jokio neigiamo atspalvio. „Jau studijų metu matėsi, kad toli eis“, – 15min sakė viena kurso draugė.
Studijavo prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje
TSPMI baigęs bakalauro ir magistro studijas, M.Skuodis antrąjį magistrą nusprendė įgyti užsienyje – prestižinėje Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje.
„Kai pajutau, kad dar giliau norėčiau nerti į ekonomikos sritį, antrosioms magistro studijoms išvažiavau į Londoną studijuoti tikrosios ekonomikos, bet irgi susietos su viešojo sektoriaus valdymu. Rinkausi aukštąją mokyklą pagal programą – buvau baigęs ir bakalauro, ir magistro studijas, todėl labai konkrečiai žinojau, ko noriu“, – prisimena M.Skuodis.
Mano universitete vykdavo renginiai su skirtingų šalių ministrais ir svarbių pasaulio mastu institucijų vadovais, – mini M.Skuodis.
Studijos garsioje užsienio mokykloje išplėtė jo požiūrį, suteikė specifinių žinių ir leido praplėsti pažinčių ratą.
„Mano universitete vykdavo renginiai su skirtingų šalių ministrais ir svarbių pasaulio mastu institucijų vadovais“, – mini M.Skuodis.
Tad po studijų sugrįžęs į Lietuvą Londono ekonomikos mokyklos absolventas skubėjo pritaikyti įgytas žinias ir jomis pasidalinti – įsidarbino Lietuvos banke, įstojo į doktorantūrą TSPMI, pradėjo dėstyti universitete.
Organizavo studentų mitingą
M.Skuodis prisimena, kad būtent studijų metais išmoko ir pirmųjų lyderystės pamokų, kai prisijungęs prie Vilniaus universiteto studentų atstovybės aktyviai įsitraukė į viešąjį gyvenimą.
„Per atstovybę teko įsitraukti į amžinos aukštojo mokslo reformos svarstymus, atstovauti studentams. Tuomet turbūt pirmą kartą ir į Seimo komitetus ėjau kaip studentų atstovybės atstovas“, – pirmuosius pasirodymus Seime prisimena naujasis susisiekimo ministras.
Per atstovybę teko įsitraukti į amžinos aukštojo mokslo reformos svarstymus. Tuomet turbūt pirmą kartą ir į Seimo komitetus ėjau kaip studentų atstovybės atstovas, – prisimena M.Skuodis.
Tuometis aktyvus studentas 2005 metais prisidėjo organizuojant vieną didžiausių studentų protesto akcijų dėl aukštojo mokslo reformos „Tylos minutė aukštajam mokslui“, sutraukusią per 5 tūkst. studentų ir pasibaigusią tualetinio popieriaus rulonų mėtymu į Seimą. Akcija lyg ir pasisekė, tačiau M.Skuodžiui po jos kilo daug klausimų – o kas iš to?
„Išmokau labai daug pamokų – viena jų, o kas iš to, kas bus po to? Pirmuosiuose kursuose vyrauja požiūris, kad darykime kažką, nes norime pokyčių. Tačiau, kokių pokyčių norime? Nelabai ir žinome atsakymo“, – svarsto M.Skuodis.
Galbūt per šį garsiai nuskambėjusį mitingą, po kurio lyg niekas pernelyg ir nepasikeitė, gimusios abejonės ir prisidėjo prie to, kad 2018 metų sausį, pakviestas prie komandos prisijungti iki tol asmeniškai nepažinoto ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, M.Skuodis sutiko.
„Sunku buvo palikti Lietuvos banką, bet V.Sinkevičius pasakė, kad žmonių, kurie sako, ką valstybėje reikia keisti, yra labai daug. Man jis pasakė: prisiimk iššūkį, ateik ir padaryk, nes vienas dalykas žinoti, ką reikia padaryti, bet antras dalykas paversti tai realybe, ypač viešajame sektoriuje, kur dažnai trūksta žmonių ir finansų“, – kas labiausiai nulėmė jo apsisprendimą, atskleidė M.Skuodis.
Tad atėjęs dirbti viceministru M.Skuodis apsiėmė kuruoti daug sričių, tarp kurių buvo startuoliai, užsienio investicijų pritraukimas, migracinė politika, regionų politika ir kitos.
„Į bet kokius klausimus turi atsakymą“
Verslo asociacijų vadovai, tiesiogiai bendravę su M.Skuodžiu jam dirbant ekonomikos ir inovacijų viceministru, apie jį atsiliepia itin teigiamai. Išskirtinėmis naujojo ministro savybėmis jie vadina įsigilinimą į visus klausimus, darbštumą bei gebėjimą tartis ir susitarti.
Jis, kiek beužduotum klausimų, visada būdavo įsigilinęs ir pateikdavo aiškų atsakymą, – sakė V.Ąžuolas.
Kiti viceministrai sakydavo „nežinome, atsakysime vėliau“, o jis, kiek beužduotum klausimų, visada būdavo įsigilinęs ir pateikdavo aiškų atsakymą. O jei prireikdavo papildomos informacijos, viską pateikdavo po posėdžio – iš kitų viceministrų dažnai taip ir nesulaukdavai nieko“, – 15min prisimena „valstietis“, buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, džiaugdamasis, kad „valstiečių“ Vyriausybės specialisto prireikė ir naujajai valdžiai.
Kaip dalykišką ir besilaikantį duoto žodžio jį apibūdina ir Lietuvos klasterių ekspertas Marius Pareščius, 15min jis sakė, kad ir darbo grupėse dirbti su juo buvo efektyvu – kiekvienam susitikimui pasiruošdavo ne tik jis, bet ir jo darbuotojai, atsinešdavę visą reikalingą informaciją.
Pažįstami pasakoja, kad nepanašus M.Skuodis ir į tipišką karjeristą politikos padangėje, kuris kryptingai susidėlioja savo karjeros kelią ir imasi tik tų darbų, dėl kurių galėtų suspindėti viešumoje.
„Jis tarėsi su socialiniais partneriais, verslo bendruomene, paliko profesionalaus, žingeidaus žmogaus įspūdį. Jei matydavo problemą, galvodavo, kaip ją išspręsti – kviesdavo, tardavosi.
Jis sugeba išklausyti ir kitokią nuomonę, ir trečiokią nuomonę turinčius. Aš iš karto užsiplieskiu, jei nepatinka, o jis išlaikytas, ramus. Kai nekonfliktinis, gali kilti klausimų, kad gal neužsidega, nepadaro – bet ne: užtenka ir užsidegimo“, – 15min sakė „Investor's Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
O M.Skuodžio bandymas įsigilinti turi ir savo kainą. Susidūrusieji su viceministru darbiniais reikalais pasakoja sulaukdavę iš jo elektroninių laiškų ir naktį, o ekspertai į darbinį susitikimą ministerijoje keliaudavo ir po darbo valandų.
Susitikdavau ir 7–8 valandą vakaro – ministerija tuščia, o M.Skuodis dirba.
„Susitikdavau ir 7–8 valandą vakaro – ministerija tuščia, o jis dirba. Jei kitą dieną vykdavo renginiai ar įstatymų pakeitimų svarstymas, jis ruošdavosi ir kviesdavosi pavienius ekspertus, kad gautų informaciją prieš renginį“, – prisimena M.Pareščius.
„Kėdės testą“ išlaikė
Lietuvos banko tarptautinių ryšių departamento sekretoriato viršininkė Ingrida Petraitienė, M.Skuodžio karjeros kelią stebėjusi dar nuo praktikanto Vyriausybės kanceliarijoje pozicijos, pabrėžia, kad karjeros laiptais jis lipo mažais žingsneliais, remdamasis nuosekliu darbu.
„Esame turėję posakį – „kėdės testas“, nes dažnai žmogus atsiskleidžia greitai atsisėdęs į aukšto rango kėdę. Jam tas kėdės testas nieko nereiškė, kaip buvo paprastas, taip liko“, – 15min apibūdino buvusi kolegė.
M.Skuodžio žmogiškumą ir diplomatiją pabrėžia ir Všį „Versli Lietuva“, kurios veiklą jis kuravo būdamas viceministru, vadovė Daina Kleponė.
O I.Petraitienei labiausiai įsiminė, kad M.Skuodis turėjo strateginę viziją, aiškiai žinojo, kokie darbai turėtų būti įgyvendinami.
„Žiūrėjimas ne metus į priekį, bet kelerius, naujovių diegimas matėsi ir jam dirbant banke. Tuo metu net nepagalvotum, kad projektas po kelerių metų gali būti įgyvendinamas. Neturėjo baimės to siūlyti, nes dažnai pokyčiai reikalauja daugiau pastangų nei važiavimas tais pačiais bėgiais“, – prisimena I.Petraitienė.
Tiesa, su M.Skuodžiu dažnai kartu dirbę verslo atstovai pabrėžė, kad nors naujasis susisiekimo ministras ir įsiklausantis į kitas nuomones, jis už savąją sugeba pakovoti.
„Viena vertus, atrodydavo, kad tariasi su visais, bet kai reikia pakovoti už savo poziciją, sugebėdavo parodyti ir stuburą, ir tvirtumą. Nėra agresyvaus tipo politikas, bet ir ne toks, kuriuo galima manipuliuoti“, – 15min sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, kaip dar vieną teigiamą M.Skuodžio savybę minėjęs aukštą reputaciją.
Išties, paskirtas susisiekimo ministru M.Skuodis viešai sukritikavo nueinančio ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskutinės minutės sprendimą į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą paskirti spalvingas asmenybes, apie kurias rašė 15min, ir žadėjo įnešti pokyčių.
Dėjo pastangas pritraukti investuotojus
Kalbėdami apie M.Skuodžio indėlį verslo asociacijų vadovai mini jo indėlį pritraukiant užsienio investicijas, kuriant vadinamąjį žaliąjį koridorių stambiems investuotojams (pelno mokesčio lengvata ir lengvesnės reguliacinės sąlygos), prisidedant prie Lietuvos užkopimo į aukščiausią 11 vietą „Doing Business“ reitinge.
Darbo grupėse dirbę ekspertai pastebi ir jo asmeninę iniciatyvą stengiantis padėti pašalinti kliūtis, trukdančias pritraukti baltarusiškų verslų į Lietuvą – nuo sąskaitų bankuose atidarymo iki įstatymų pakeitimų.
„Kai žurnalistai dar tik pradėjo rašyti, kad reikia pritraukti Baltarusijos įmonių, jis jau susikvietęs specialistus sprendė problemas, įmones vežiojo, rodė vietas, kur galėtų įsirengti“, – atskleidė A.Romanovskis.
Kai žurnalistai dar tik pradėjo rašyti, kad reikia pritraukti Baltarusijos įmonių, jis jau susikvietęs specialistus sprendė problemas, įmones vežiojo, rodė vietas, kur galėtų įsirengti, – atskleidė A.Romanovskis.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas 15min patvirtino, kad M.Skuodis aktyviai įsitraukdavo į stambių investuotojų priviliojimo procesą – dalyvaudavo susitikimuose, vakarienėse, telekonferencijose.
„Ankstesniais periodais buvo sunkiau dėl ministrų anglų kalbos ar prioriteto trūkumo, bet per pastaruosius ketverius metus visi ekonomikos ir inovacijų ministrai, taip pat ir viceministras M.Skuodis, puikiai angliškai bendraudavo ir modernią Lietuvos ekonomikos viziją vystydavo“, – pasakojo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
„Iš visų politikų, kurie buvo iki šiol, M.Skuodis buvo daugiausiai įsitraukęs į mūsų veiklą – tuo džiaugiuosi, galiu padėkoti ir pagirti“, – pridūrė M.Katinas.
Kai kuriose šalyse politikų dalyvavimas susitinkant su investuotojais yra privalumas. M.Katinas pastebi, kad aukšto rango politikų dėmesys padeda susitinkant su Vokietijos inžinerijos, gamybinėmis įmonėmis. Tad M.Skuodis dalyvavęs ne vienoje dešimtyje tokių susitikimų.
Visgi politikų vaidmuo investicijų pritraukime yra tik viena dedamųjų, nes bendras rezultatas priklauso nuo daugybės žmonių darbo. Tą pabrėžia ir M.Skuodis.
„Viceministro vaidmuo sutelkti resursus ir dėmesį tiems žmonėms, kurie tiesiogiai kasdien dirba su investicijų pritraukimu. Tikrai tą dariau, stengiausi burti kitas institucijas, sudaryti problemų sprendimų darbo grupes, padėti bendraujant su kitų ministerijų viceministrais, pasistengiant, kad tas sprendimas Vyriausybės ar Seimo lygmenyje būtų priimtas kuo greičiau. Bet noriu pabrėžti, kad investicijų pritraukimas priklauso ne nuo vieno asmens pastangų rezultato. Tai visos ekosistemos rezultatas“, – pabrėžė jis.
Ne vienas ekspertas mini ir tai, kad būdamas viceministru M.Skuodis ėmėsi daugiau darbų negu jam priklausė, kartais neoficialiai eidamas ir ministro pareigas – ar tuo metu, kai V.Sinkevičius buvo užsiėmęs pasiruošimu eurokomisaro pareigoms, ar tuomet, kai jam išvykus ministerija liko be vadovo.
„M.Skuodis nebuvo nematomas žmogus. Nors ėjo viceministro pareigas, jis sugebėjo rasti bendrą kalbą ir su skirtingais ministrais, ir su laikinuoju ministru, ir jo kompetencija nekėlė klausimų. Jis vilko nemažą atsakomybės naštą – pastaruoju metu M.Skuodį mačiau dažniau nei nueinantį ministrą“, – 15min sakė politologė Rima Urbonaitė.
Iš pradžių – A.Armonaitės pasiūlymas būti jos viceministru
O koks M.Skuodis bus susisiekimo ministras? A.Armonaitė pristatydama naująjį kandidatą į susisiekimo ministrus M.Skuodį apibūdino kaip partijai vertybiškai artimą žmogų, turintį valstybės valdyme patirties.
Visgi Mykolo Romerio universiteto politologas V.Valentinavičius priminė, kad buvo pakankamai kalbų, jog prezidento patarėjai naujiems ministrams į komandą bandė siūlyti įvairius viceministrus. Tad, jo nuomone, šis buvęs viceministras ir yra vienas iš tų, kuris išbrokavus K.Adomaitį atsitiktinumo būdu pats tapo ministru.
Pats M.Skuodis tokias kalbas 15min neigė ir tikino pasiūlymo sulaukęs iš A.Armonaitės – ir ne paskutinę minutę. Maža to, M.Skuodis atskleidė, kad prieš pasiūlant jam tapti ministru, ekonomikos ir inovacijų ministrės portfelį gavusi A.Armonaitė kvietė jį pasilikti dirbti jos komandoje. M.Skuodis jokio pasižadėjimo dar nebuvo davęs, nes svarstė keletą kitų karjeros kelių.
Seime užsitikrinti palaikymą bus nelengva
Tiesa, R.Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šis ministras neturės stipraus partinio užnugario, nes nedalyvauja politikoje – tai jo veikloje galėtų kelti iššūkių. Kita vertus, šią aplinkybę amortizuos faktas, kad tame pačiame Ministrų kabinete dirbs Laisvės partijos lyderė A.Armonaitė.
Sunkumus užsitikrinant palaikymą Seime pabrėžia ir kiti pašnekovai.
„Grėsmės – politinės atsakomybės stoka ir klausimas, kiek toks ministras turės palaikymą Seime, nes A.Armonaitės mandagus pasakymas, kad šitam ministrui artimos mūsų vertybės, nieko nesako. Kokie ryšiai su Laisvės partija ir kaip užsitikrins palaikymą Seime, yra neaišku“, – kokių rizikų įžvelgia dėl M.Skuodžio darbo ir naujoje, ir buvusioje Vyriausybė komentavo V.Valentinavičius.
Be to, M.Skuodžio pažįstami, kalbėdami apie naujojo ministro laukiančius iššūkius, užsiminė ir apie jo silpnybes – pavyzdžiui, atleisti žmogų jam nėra lengva, o einant tokias pareigas gali tekti tą daryti ne kartą.
M.Katinas įžvelgia ir dar vieną iššūkį – sugebėjimas suvaldyti didžiulę kompleksiją: turėti savo pavaldume tūkstančius žmonių ir dešimtis organizacijų. Neturint tokios struktūros valdymo patirties, iš pradžių laukia nemažas šokas.
„Kad suvaldytum tokias struktūras, reikia kurti struktūras, deleguoti pavaldumą, valdyti rizikas, vystyti žmonių komandas. Didelės kompleksijos valdomos per komandas, o kad galėtum komandas valdyti, reikia daug patirties. Didelę kompleksiją suvaldyti, jei anksčiau nesi to daręs, nemažas šokas“, – apibendrino M.Katinas.
Ministro kėdėje jaučiasi tvirtai
Pats M.Skuodis tvirtina, kad prisiimdamas naujas pareigas jaučiasi tvirtai, o susisiekimo srityje sako nesąs naujokas, nes dirbant su investuotojų pritraukimu dažnai tekdavo spręsti du klausimus: ar bus reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ir ar yra pritaikyta infrastruktūra.
„Gana stipriai jaučiuosi. Šiemet su Susisiekimo ministerija daug teko dirbti ir su infrastruktūros projektais, kurie reikalingi investuotojams – nuo kelių iki tiesioginio skrydžio į Londono Sičio oro uostą. Taip pat buvau Klaipėdos uosto plėtros tarybos narys“, – daug sąsajų tarp buvusios ir naujos ministerijos vardijo M.Skuodis.
O suprasdamas, kaip funkcionuoja valstybės aparatas – nuo biudžeto formavimo procesų iki darbo Vyriausybėje ir Seime – jis tikina jau dabar su Susisiekimo ministerijos komanda ėmęsis darbų.
„To nereikia mokytis ir dabar su Susisiekimo ministerijos komanda kalbame ne apie ABC, o apie konkrečių klausimų sprendimą – kokie sprendimai bus priimti artimiausią savaitę, kokie savaitgalį dėl susisiekimo sferos kitų metų biudžeto“, – pabrėžia M.Skuodis.
Kaip svarbiausius prioritetus naujoje ministerijoje jis išskiria tris – tiesa, kol kas labiau primenančius deklaratyvius šūkius, o ne konkrečius darbus, nors tikina turintis sprendimų ir konkrečioms problemoms.
Pirmas, sprendimų, kodėl vienas ar kitas kelias asfaltuojamas, skaidrumas ir duomenų, kuriais paremti šie sprendimai, viešinimas, kad visuomenė galėtų lengvai patikrinti.
Antrasis prioritetas – padėti pamatus, kad susisiekimo sistema taptų inovatyvesnė ir žalesnė, prisitaikant prie klimato kaitos iššūkių.
O trečiasis – priimant sprendimus galvoti, kas iš to žmogui.
Tuo tarpu verslo atstovai vardija ir konkrečius darbus, kurių tikisi iš naujojo susisiekimo ministro: sėkmingas 5G įvedimas, užtikrintas Lietuvos pasiekiamumas lėktuvais, „Rail Baltica“ proceso suvaldymas, kelių tiesimas, valstybės nekonkuravimas tose srityse, kur veikia verslas (telekomunikacijų rinka, kelių tiesimas), aiški Klaipėdos jūrų uosto plėtros vizija, greitas ir patogus susisiekimas tarp pagrindinių šalies miestų traukiniais.
Politologė R.Urbonaitė, pakankamai gerai įvertinusi M.Skuodžio kandidatūrą, tvirtina, kad jo, kaip ministro, tinkamumą dar teks įvertinti ateityje.
O M.Skuodžio pažįstamiems gaila tik vieno – jau kurį laiką naujasis ministras atrodė gerokai nuvargęs ir pabaigęs viceministro kadenciją ketino porą mėnesių pailsėti su šeima. Dabar šį planą teks atidėti ateičiai.
„Atsižvelgiant į kovidinę situaciją, net norint tokį planą įgyvendinti dabar būtų sudėtinga“, – nesikremta M.Skuodis, savaitgaliais su šeima besistengiantis keliauti po Lietuvą ir svajojantis turėti daugiau laiko skaityti.
