Paaiškėjo tarifai
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė, kokius elektros tarifus ketina svarstyti penktadienį.
„Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 13 centų už kilovatvalandę (šiemet – 11,3 cento). Jei naudojamasi dieniniais ir naktiniais tarifais – jie sieks atitinkamai 14,3 ir 10 centų už kilovatvalandę.
Plano „Namai“ pastovioji dedamoji sieks 3 eurus per mėnesį, kaip ir dabar, o vienos laiko zonos tarifas – 11,4 cento už kilovatvalandę (šiuo metu – 9,7 cento). Jei naudojamasi dieniniais ir naktiniais tarifais – jie atitinkamai bus 12,4 ir 9 centai už kilovatvalandę (šiuo metu – 10,3 ir 8,1 ct).
„Namai plius“ plano mėnesinis mokestis siekia 6 eurus, o vienos zonos tarifas – 10,9 cento, kai dviejų laiko zonų – 11,8 ir 8,7 cento už kilovatvalandę.
Dieninė elektra brangsta apie 17 procentų, kai naktinė – apie 10 proc.
Gamtinės dujos taip pat brangsta: VKEKK penktadienį patvirtino bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) pateiktus dujų tarifus, galiosiančius nuo sausio 1 dienos.
Pirmos grupės (iki 300 kubų) – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – kaina didės 11,9 proc. – nuo 59 iki 66 centų už kubą, o pastovioji mėnesinė dalis liks tokia pati – 56 centai.
Antros grupės – dujomis šildantiesiems namus – vartotojams kaina didės nuo 39 iki 46 centų, mėnesio įmoka nesikeičia (3,99 Eur). Trečiosios grupės vartotojams kaina auga nuo 38 iki 45 centų, pastovioji tarifo dalis taip pat sieks 3,99 eurus.
Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad paskutinis mėnuo atsiskaityti 2018-ųjų tarifais – gruodis. Nuo sausio mokėjimai jau būtų atliekami naujaisiais tarifais.
Už elektrą sumokės 2 eurais daugiau, už dujas – 40 centų
Preliminariu vertinimu, viena šeima – namų ūkis – kitąmet patirs 2 eurų didesnes išlaidas elektros energijai. Mat vidutinis namų ūkis suvartoja apie 150 kilovatvalandžių elektros energijos per mėnesį. Konkreti sąskaita priklausys nuo suvartojamos elektros kiekio.
Vidutinės sąskaitos už dujas augs dar mažiau – 40 centų.
„Statistinis klientas, dujas vartojantis maisto ruošai, per mėnesį joms galėtų išleisti apie 40 centų daugiau, arba maždaug 5 eurais daugiau per metus“, – skaičiuoja „Lietuvos energija“.
Tiesa, dujas naudojantieji namų šildymui, per metus tam gali išleisti vidutiniškai apie 100 eurų daugiau.
N.Mačiulis: juk pajamos didės 30-50 eurų
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, kad gyventojai dėl elektros ir dujų kainų kitąmet nenukentės.
„Mūsų skaičiavimu, įtaka infliacijai sieks tik apie vieną dešimtąją procentinio punkto. Tie keli papildomi eurai išlaidų paskęsta bendrame kontekste, ypač turint omenyje, kad vien dėl mokesčių mažėjimo dirbantiesiems vidutinės pajamos padidės apie 20-30 eurų. O dar išlieka gana sparčiai augančio vidutinio darbo užmokesčio veiksnys – dėl to realios gyventojų pajamos kitais metais vis tiek didės apie 50 eurų“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, 15 proc. siekiantis elektros ir dujų kainos augimas nepaveiks apsipirkimo įpročių, lūkesčių, ar asmeninės finansinės padėties vertinimų, tačiau vis tik poveikį turi.
„Tai labiau yra neigiamas psichologinis veiksnys, nes mes įpratome, kad kelerius metus energetikos ištekliai pigo: buvo pigios ir dujos, ir pigi elektra, ir pigi nafta. Šiemet ta tendencija pasikeitė ir kitąmet jau matysime neigiamas pasekmes. Tačiau pajamų augimas išlieka gerokai spartesnis, nei didėja pirmo būtinumo prekių kainos“, – sako N.Mačiulis.
Jis pastebi, kad net ir besišildantieji dujomis turės alternatyvą: žadamos PVM lengvatos malkoms, kietajam kurui, granulėms, – taip besišildantiems gyventojams šildymas atpigs.
N.Mačiulis akcentuoja, kad verslui elektros ir dujų kainos didelės įtakos nepadarys, išskyrus specializuotas įmones, pvz., trąšų gamintojus – tačiau ir jos konkurencingumo nepraras, kadangi dujų kainos kyla visiems.
„Verslui labai didelės įtakos nėra. Galbūt didžiausia įtaka yra trąšas gaminančioms įmonėms, kurios naudoja daug dujų gamybos procese. Bet kadangi dujų brangimas yra labiau globalus reiškinys, tai konkurencinės padėties labai nepaveiks. Kainodaroje tai irgi yra lašas jūroje, ir daug didesnis galvos skausmas įmonėms yra sparčiai augančios darbo sąnaudos, darbo užmokestis, darbuotojų trūkumas – tai sukelia daugiau prielaidų kainų augimui“, – sako N.Mačiulis.
I.Genytė-Pikčienė: infliacijai pridės 0,4 proc. punkto
„Luminor“ Ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įžvelgia kiek didesnį poveikį vartojimo kainų krepšeliui – brangstanti elektra ir dujos infliaciją augins 0,4 proc. punkto. Tačiau jau šiuo metu kainų augimas yra lėtesnis nei prieš metus.
„Galbūt tai yra jautru dėl to, kad elektra ir dujos yra tokios išlaidos, kurių labai sunku išvengti. Kitų vartojimo krepšelio segmentų kainoms kylant, žmonės pakeičia vienas prekes kitomis ir gali daug lengviau tą augimą valdyti, ignoruoti. Tuo tarpu šios dvi išlaidų krepšelio kategorijos visiškai nelanksčios – jas patiria visi gyventojai, dėl to tai jautrus klausimas, sulaukiantis daug politinio ir gyventojų dėmesio“, – svarsto I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, jei prieš metus kainų augimas siekė apie 4,4 proc., tai šiuo metu elektra ir dujos infliaciją galėtų stumtelti link 3-4 proc.
„Šoktelėjimas bus, bet jis nebus toks, kokį mes matėme prieš metus. Bet ir erdvės kažką čia padaryti, sumažinti energijos išteklių kainų daug nėra. Kainos kyla dėl objektyvių rinkos priežasčių“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Dėl ko brangsta elektra?
2018 m. sausio – rugsėjo mėnesių didmeninė elektros energijos kaina regione siekė 44,9 euro už megavatvalandę. Palyginimui, tai 38 proc. daugiau nei prieš metus, kai kaina svyravo apie 32,6 euro, pagrindinę elektros kainos brangimo priežastį įvardija EPSO-G.
O kodėl kaina auga rinkoje: 6 proc. išaugo elektros energijos poreikis regione (Lietuvoje – 3 proc.), tą lėmė meteorologinės sąlygos, 11 proc. kas mėnesį – arba keletą kartų iš viso – augusi taršos leidimų kaina, pabrangusi nafta.
„Dėl aukštos temperatūros žymiai smuko vandens rezervuarų lygis Skandinavijos šalyse, mažėjo vandens lygis upėse (dėl to kilo kliūčių aušinant elektrines bei ribojamas hidroelektrinių darbas), dėl sausros kilo vieni didžiausių gaisrų Skandinavijoje, kurie sutrikdė elektros energijos tiekimą. Rugpjūčio mėnesį įtakos kainoms turėjo apriboti pralaidumai iš Skandinavijos šalių, besitęsiantys karšti orai bei atliekami planiniai metiniai elektrinių remontai – vien Švedijoje vienu metu rinkai buvo neprieinama 4,5 GW galios atominių elektrinių“, – priežastis vardija EPSO-G komunikacijos vadovas Andrius Vilkancas.
Tačiau Kainų komisijos pateikiamais duomenimis, brangsta ne tik elektra, bet ir jos perdavimo, persiuntimo paslaugos – aukštos ir vidutinės įtampos linijomis.
Pavyzdžiui, „Litgrid“ perdavimo paslaugos kaina kitąmet yra 6,3 proc. didesnė nei šiemet ir sudarys 0,658 cento vienai kilovatvalandei. Tą lemia servitutų kompensacijos, autotransformatorių perkėlimo sąnaudos ir tai, kad išaugus energijos kainai, didėja elektros pirkimo kaštai savoms reikmėms ir sąnaudoms technologiniuose įrenginiuose padengti.
Taip pat 16 proc. brangsta sisteminės paslaugos, jos sudarys 0,615 cento vienoje kilovatvalandėje. Tą lems išaugęs rezervų poreikis, suskystintų gamtinių dujų kainos augimas, taip pat ir izoliuoto darbo bandymai, susiję su sinchronizacijos projektu.
„Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą, t.y. reikiamą energijos tiekimo ir vartojimo balansą perdavimo sistemoje, operatoriai perka reikiamas paslaugas rinkoje ir energiją rinkoje – padidėjus didmeninei rinkos kainai atitinkamai auga ir operatorių sąnaudos“, – aiškina A.Vilkancas.
15min jau rašė, kad „laidų mokesčius“ didina sprendimai kompensuoti žemės savininkams už servitutus, technologinėms reikmėms naudojamos elektros brangimas, privalomos investicijos į naujų vartotojų prijungimą.
Papildomai elektros kainą augino ir jungties su Švedija „NordBalt“ gedimai bei remontai, neleidę importuoti pigesnės energijos.
Kodėl brangsta dujos?
„Galutinei gamtinių dujų kainai didžiausią įtaką daro pasikeitusi, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, situacija tarptautinėje rinkoje. Tai iliustruoja trečiojo ketvirčio rinkos duomenys – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didmeninė gamtinių dujų kaina Europoje buvo dvigubai didesnė“, – aiškina EPSO-G atstovas.
Rinkoje svarstoma, kad dujų paklausą augino atsargų kaupimas gamtinių dujų saugyklose prieš prasidedant šaltajam periodui, taip pat išaugusios naftos ir anglies kainos, pabrangę taršos leidimai.
Gamtinių dujų perdavimo tinklo operatorės „Amber Grid“ tarifai beveik nesikeis, dujų skirstymo tarifai smulkesniais dujotiekiais netgi mažės.
„Dėl „Amber Grid“ didesnio veiklos efektyvumo, sumanių tinklo priežiūros technologijų, kurios mažina veiklos sąnaudas, taikymo bei išankstinio dalies leidžiamųjų pajamų lygmens priskyrimo trumpalaikėms paslaugoms, vidutinė ilgalaikių perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams nesieks VKEKK leidžiamo vidutinio dydžio“, – tikina A.Vilkancas.
Jis pažymi, kad Lietuva yra priklausoma nuo energijos išteklių importo, todėl turi priimti kainą tokią, kokią pasiūlo rinka.
„Ir kitais metais didžiausią įtaką šioje srityje darys kainų tendencijos tarptautinėse rinkose. Jas nuspėti nėra lengva ir tai rodo naujausi pokyčiai naftos rinkoje, kai po itin staigaus augimo naftos kaina krito iki žemiausio lygio per pastarąjį laikotarpį“, – pastebi A.Vilkancas.
„Lietuvos energija“ papildo, kad dujas iš regiono nusiurbia netgi Kinija.
„Trečius metus iš eilės dviženkliais skaičiais augantis Kinijos SGD apetitas skatino SGD prekybininkus didesnę momentinių krovinių dalį nukreipti pirmiausia į šią rinką, paliekant mažiau alternatyvų Europos šalims balansuoti savo poreikį“, – teigiama atsiųstame komentare.
Jei kainos rinkose kris, vėliau permokas gali tekti grąžinti
Kainų komisija (VKEKK) dujų ir elektros kainas nustato remdamasi prognozėmis, kurios sudaromos pagal esamas elektros ir gamtinių dujų kainas – jei jos staiga kristų, vėliau vartotojai atgautų sumokėtas permokas.
Kritus naftos kainoms, prognozės dėl energijos išteklių kainų kiek šviesėja.
„Stebink rinką pirmiausia reikėtų atsispirti nuo naftos kainos – vis tik tai flagmanas, kuris lemia ir dujų rinką, ir kt. Stebint dabar naftos rinkos tendencijas, panašu, kad tos kainos pašokti neturėtų. Ateities sandorių kreivė yra mažėjanti ir rodytų kainas mažesnes nei 60 dolerių už barelį“, – sako „Luminor“ analitikė I.Genytė-Pikčienė.
Ji aiškina, kad vos tik nafta pabando sparčiau brangti, „įsijungia JAV skalūnų naftos ir dujų žaidėjai rinkoje“ – jiems tampa pelninga išgauti išteklius ir juos parduoti rinkoje. Tai apriboja naftos galimybes brangti toliau.
15min jau rašė, kad ir „Nasdaq OMX“ ateities sandorių rinkoje pastebimas elektros kainų stabtelėjimas, o dujų kainos koreguojasi paskui naftą.
