Ekonomikos komiteto, kur trečiadienį svarstomi strateginiai energetiniai projektai, nariai reiškė abejonę, ar iš tiesų SGD terminalas galėtų pradėti veikti jau 2014 metais.
„Mes visi kartu, tiek koalicija, tiek opozicija, turime užtikrinti, kas įstatymas leistų 2014 metais projektą įgyvendinti. Nematau prielaidų, kad to nebūtų galima pasiekti“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
R.Masiulis taip pat teigė, kad 2014 metai yra reali SGD veiklos pradžia: „Turime detalų grafiką, tai didelis ir sunkus darbas, mes nelabai turime laiko švaistyti. Projekto laikas yra realus, bet negalima nė vienos dienos atleisti.“
Iki 2014 metų investicijos sieks 604 mln. Lt, pridėjus laivo nuomą po 2014 metų – 2,4 mlrd. Lt.
Iš 600 mln. Lt, reikalingų SGD projektui iki 2015 metų, 311 mln. Lt bus skirta kanalo gilinimui ir prieplaukai bei jos įrengimams, 293 mln. Lt – projekto valdymui, paleidimo darbams, vamzdynui. Į šią sumą neįtraukti magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo sąnaudos, kai kurie uosto gilinimo darbai.
SGD terminalo verslo plane rašoma, kad 2015-2025 m. periodu, kol laivas bus nuomojamas iš „Hoegh LNG“ Ltd., SGD laivo–saugyklos išlaikymo (veiklos) kaštai sudarys 180-200 mln. Lt. per metus. Šią sumą dengiant visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams (3 – 3,5 mlrd. kubinių metrų per metus), gaunamas 5–7 ct už kubinį metrą tarifas (2–3 proc. nuo galutinės kainos).
2026–2039 m. periodu, kai laivas už likutinę vertę bus išpirktas iš „Hoegh LNG“ Ltd., SGD terminalo išlaikymo kaštai sumažės iki 120–140 mln. Lt per metus, kas atitinkamai gali sudaryti 3-5 ct už kubinį metrą tarifą (1–2 proc. nuo galutinės kainos).
Plaukiojančioji 170 tūkst. kubinių metų tūrio SGD saugykla su dujinimo įranga įsigyta 2012 metų kovo pradžioje pasirašius 10 metų nuomos sutartį su išpirkimo galimybe.
Plaukiojanti saugykla su dujinimo įrenginiu bus registruotas Bermuduose.
 |
| SGD terminalo sąnaudos |
Įstatymu Lietuva įsipareigoja pirkti 25 proc. dujų iš SGD terminalo. Tokia taisyklė numatyta siekiant užkirsti kelią dabartiniam monopolistui „Gazprom“ sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais.
Kai tiekėjai pripras dirbti su SGD terminalu, šios nuostatos gali būti atsisakyta.
Lietuva taip pat ketina 25 proc. dujų pirkti iš „Gazprom“.
B.Vėsaitė A.Sekmoko klausė, ar, įtraukdami 25 proc. taisyklę, nepažeisime laisvosios rinkos principų, energetikos ministras aiškino, kad tokia nuostata pradžioje reikalinga būtent tam, kad būtų sukurta laisvoji rinka: „Gazprom“ labai radikalai forma siekia, kad Lietuva su „Gazprom“ pasirašytume sutartis, numatančias 100 proc. dujų pirkti iš Rusijos. Tai 25 proc. nuostata yra įrašyta tam, kad būtų įgyvendinti laisvosios rinkos principai.“
Papildyta 12 val 47 min. Seimo Ekonomikos komitete „Lietuvos dujų“ atstovas baksnojo į suskystintų gamtinių dujų terminalo neva trūkumus. A.Sekmokas „Lietuvos dujų“ veiksmus ir pasisakymus įvardijo kaip siekį stabdyti projektą.
„Jei „Lietuvos dujos“ neatstovautų „Gazprom“, galėtume gauti dujas 10 proc. pigiau. Tai yra dar vienas klausimas ieškinio prieš Lietuvos dujas“, – pakeltu tonu sakė energetikos ministras. „Lietuvos dujų“ siekis blokuoti 25 proc. taisyklę, ministro teigimu, esą ne kas kitas, o siekis išlaikyti monopoliją.
