„Į darbo pokalbį pakviečiau penkis kandidatus, atėjo vienas, o kiti net nesiteikė pranešti, kad neatvyks“, „Sutarėme, kad pradės dirbti kitą dieną, tačiau darbe taip ir nepasirodė, telefono nekelia, į žinutes neatsako“, – tokius ir panašius nusiskundimus jau senokai ir vis dažniau girdime iš personalo vadovų, – aiškina specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovas Vitalijus Otkinskij, – reiškinys, kuris jau senokai kelia baimę užsienio šalių darbo paieškos specialistams, vis labiau įsišaknija ir Lietuvoje.
Jis turi ir specialų pavadinimą – ghosting (liet. vaiduokliavimas), kai lauktas ir kviestas pretendentas ar jau atrinktas darbuotojas taip ir nepasirodo darbdavio biure. Tarp darbdavių Vakaruose netgi jau plinta praktika kviesti dirbti du pretendentus, kad jei vienas pranyks, darbo vieta neliktų tuščia.“
Kaip liudija tarptautinės įdarbinimo platformos Indeed atlikto tyrimo duomenys, net 86 proc. darbo ieškančių Jungtinėje Karalystėje yra be įspėjimo neatvykę į darbo pokalbį. Nors Lietuvoje panašių tyrimų kol kas nebuvo atlikta, tačiau, remiantis CVMarket.lt patirtimi Lietuvos rinkoje, tokia „mada“ populiari ir Lietuvoje – gal tik jos mastai dar mažesni, – sako V.Otkinskij.
Tikėtina, kad ir Lietuvoje aktyviausi žadėtojai, bet ne vykdytojai yra Z (18-24 metų) ir tūkstantmečio (millennials – 25-44 metų) kartų atstovai. Jungtinėje Karalystėje net trys iš keturių šių demografinių grupių atstovų per pastaruosius metus neatėjo į pokalbį arba nepradėjo sutarto darbo.
Tačiau „pažadukų“ yra visose amžiaus kategorijose – dar daugiau – beveik 43 proc. ir toliau planuoja elgtis kaip vaiduokliai. Kone 31 proc. mano, kad tokia praktika priimtina, o 38 proc. teigia, kad geriausia tiesiog nereaguoti į darbdavio ar įdarbinimo komandos žinutes darbo paieškos procese.
Vaiduokliaujantiems pretendentams pinigai yra antra pagal svarbą priežastis (27 proc. apklaustųjų), o pirmą vietą jie skiria nenorui dirbti darbe, kuris nežavi. Abi šios priežastys, panašu, pakiša koją ir politikams, sumaniusiems siekti naujų postų, tačiau laimėjus, susigriebusiems, kad ankstesniame poste – netgi geriau.
Tiesa, tenka išgirsti ir egzotinių paaiškinimų, pvz., kad asmuo tik norėjo „pasimatuoti“ pareigas ar pasitikrinti savo „kainą“ darbo rinkoje ir dabartinėmis savo pareigomis yra visiškai patenkintas.
Teisybės dėlei būtina pasakyti, kad mada vaiduokliauti darbuotojams persimetė iš darbdavių. Juk Lietuvoje iki šiol yra normalu nepranešti apie darbdavio sprendimą neatrinktiems kandidatams, arba tai padaroma po ilgo laiko.
Tokia liga dažniausiai serga smulkios ir vidutinės įmonės, kur atranką vykdo pats vadovas ar kitas dar ir kitus darbus dirbantis atstovas, tačiau tylaus atmetimo (angl. silent rejection) atvejų pasitaiko ir didelėse įmonėse. Kaip teigia užsienio ekspertai, save vertinantys specialistai atsakymo laukia daugiausiai dvi savaites, po to renkasi kitus pasiūlymus, tuo tarpu prie užmaršaus darbdavio pavadinimo pasideda žymą „nebendrauti“.
