Azerbaidžano lyderis bendroje spaudos konferencijoje su Baku viešinčiu Ukrainos prezidentu taip pat pareiškė, jog Azerbaidžanas naftos tiekėjo Europai statusu neapsiribos – taps ir naftos tranzito šalimi.
„Mes labai rimtai aptarėme vamzdyno Odesa – Brodai projekto perspektyvas, siekiant jį atgaivinti, nes Azerbaidžanas daug naftos eksportuoja į Europą ir, būdamas rytinėje Kaspijos jūros pakrantėje, tampa naftos tranzito šalimi“, – pabrėžė I.Alijevas.
„Kaspijos, Juodoji ir Baltijos jūros – tai bendradarbiavimo perspektyvas turintis regionų trikampis“, – pridūrė Azerbaidžano prezidentas.
Pirmoji 667 kilometrų ilgio, 14,5 mln. tonų metinio pralaidumo naftotiekio Odesa – Brodai linija buvo parengta naudoti 2002-ųjų gegužę. Nuo 2004-ųjų rugsėjo juo atbuline kryptimi buvo transportuojama Rusijos per Odesos uostą eksportuota nafta. 2010-2012 metais vamzdynas buvo išbandytas Baltarusijos poreikiams – iki jos gamyklų pumpuota Venesuelos nafta, iš tanklaivių iškrauta Ukrainos „Južnyj“ terminale.
2007 metų spalį Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija ir Azerbaidžanas pasirašė sutartį dėl bendros įmonės „Sarmatia“, kuri tiestų naftotiekį nuo Baku į Odesą, Brodus, Plocką, o vėliau į Gdanską. Juo planuota eksportuoti Kaspijos regiono naftą, aplenkiant Rusiją. Planuotas vamzdyno metinis pralaidumas – 30-40 mln. tonų. 1 proc. „Sarmatia“ akcijų įsigijo „Klaipėdos nafta“, tačiau projektas taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti.
