Metų pradžioje bankai, Finansų ministerija ir pavieniai ekonomistai lenktyniauja skelbdami metų prognozes. Dažniausiai skelbiamos pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozės, tačiau spėjama ir dėl to, kas gali nutikti su naftos kainomis.
Šaudė pro šalį
Šių metų pradžioje Finansų ministerija tikėjosi, kad per metus vidutinis atlyginimų augimas sieks 5,3 proc., SEB bankas – 5,5 proc. Panašius skaičius minėjo ir kiti bankai, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius – vien tik per tris šių metų ketvirčius vidutinis atlyginimų augimas siekė 7,9 proc., o bendra metų statistika gali būti dar geresnė.
Prieš metus visi ekonomistai prognozavo, kad nedarbas Lietuvoje mažės, tačiau išsiskyrė nuomonės dėl procentų. SEB nedarbo kartelę prognozavo ties 8 proc., o „Swedbank“ – 8,5 proc., Finansų ministerija – 8,8 proc.
Tačiau per tris šių metų mėnesius, kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, nedarbas siekia 7,5 proc. Taigi sumažėjo šiek tiek daugiau nei dauguma prognozavo.
BVP metinio augimo Lietuvoje irgi tikėtasi didesnio. SEB prognozavo 2,8 proc., Finansų ministerija – 3,2 proc., „Swedbank“ dar daugiau – 3,5 proc. Tačiau realūs skaičiai kuklesni. Po trijų metų ketvirčių BVP augimas tesiekia 1,7 proc.
Tikėjosi brangesnės naftos
Metų pradžioje, kai naftos kainos svyravo ties 43 JAV doleriais už barelį, ekonomistai prognozavo, kad tai labai laikinas reiškinys, ir jau šiais metais jis brangs bent dvigubai.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda metų pradžioje atsargiai prognozavo, kad Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir „Brexit“ gali gerokai paveikti naftos kainas.
Dvigubai pabrangsiančios naftos kainos 2016-aisiais neatmetė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Naftos kainos padvigubėjimas nėra iš fantastikos srities: praeityje matėme, kad naftos tiekimo sutrikimai Vidurio Rytuose staigiai pakeldavo jos kainą. Tokio scenarijaus negalime atmesti 2016-aisiais, jo tikimybė yra padidėjusi, matant, kokie kariniai veiksmai vyksta regione“, – šių metų sausio pradžioje kalbėjo ekonomistas.
Tačiau, kaip parodė realybė, abu šie faktoriai iš esmės nelėmė naftos pabrangimo, o tik sukėlė trumpalaikį šoką akcijų biržose ir pasėjo nežinomybės sėklą. Ateities sandorių „Brent“ naftos kaina gruodį svyruoja ties 56 JAV doleriais už barelį.
Naftos barelis – arba 20, arba 80 dolerių
Tuo tarpu pasaulyje prognozių būta kuo įvairiausių. Bankų ir finansinių paslaugų bendrovių ekspertų prognozės dėl naftos kainų labai išsiskyrė.
Rusijos investicijų bendrovės „Golden Hills – Kapital“ atstovas Michailas Krilovas 2015 m. gruodį tikino, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog nafta gali atpigti iki 2001 m. lygio, t. y. 26 dolerių už barelį, o gal ir dar žemesnės sumos.
Naftos pigimo scenarijaus šalininkai aiškino, kad žaliavos pigimą lems kelių didžiausių naftos gavybos šalių – Saudo Arabijos ir JAV kainų karas.
Tuo tarpu šių metų birželį garsios JAV finansinių paslaugų bendrovės „Raymond James“ ekspertai pateikė priešingą prognozę. Anot jų, nafta šių metų pabaigoje turėjo kainuoti 80 dolerių už barelį.
„Kuomet mažėja naftos gavybos lygis, naftos tiekimas taip pat mažėja, o kainos kyla“, – toks buvo „Raymond James“ prognozės paaiškinimas.
Vis dėlto, tiek viena, tiek kita prognozė kiek prašovė pro šalį. „Brent“ barelio kaina paskutinėmis šių metų savaitėmis svyravo nuo 53 iki 56 dolerių.
Tiesa, po to, kai lapkričio pabaigoje OPEC šalys ir Rusija sukirto rankomis dėl „juodojo aukso“ gavybos mažinimo, labai greitai naftos barelio kaina perkopė 50 dolerių ribą.
JAV bankas „Citigroup“ dabar prognozuoja, kad kitąmet naftos kainos gali perkopti 70 JAV dolerių už barelį kartelę.
D.Trumpo pergalė smogs akcijų rinkoms
Vykstant intensyviems rinkiminiams debatams tarp Demokratų kandidatės Hillary Clinton ir Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo, pastarojo milijardieriaus pergalės buvo baimintasi dėl galimo smūgio akcijų rinkoms.
Spalio pabaigoje po vienų iš rinkiminių debatų, „The New York Times“ paskelbė straipsnį su Volstryto analitikų nuomone, kad akcijos gali netekti nuo 10 iki 12 proc. vertės, jeigu D.Trumpas laimės lapkritį vykusius rinkimus.
Vis dėlto, nors D.Trumpas rinkimus ir laimėjo, bet pesimistinė prognozė pasirodė esanti neteisinga. Atvirkščiai, nuo rinkimų „Standard & Poor’s 500“ indeksas, kuris apskaičiuojamas įtraukiant 500 pagrindinių įmonių svarbiausiuose JAV ūkio sektoriuose akcijų kainas, ūgtelėjo 6 proc.
Pasaulis panirs į recesiją
„Centriniai bankai dirba blogai, naftos kaina svyruoja, o perdėtas reguliavimas rodo (ekonomikos) traukimąsi“, – taip 2016 m. sausį apie JAV ir visą pasaulį užklupsiančią recesiją rašė „The Washington Post“.
Įtakingo leidinio straipsnyje buvo oponuojama Federalinės rezervų sistemos vykdomai kiekybinio skatinimo programai bei didesniam reguliavimui iš vyriausybės pusės. Kaip rašo „Bloomberg“, minėtoji prognozė apie recesiją buvo puikus pavyzdys, kuomet nepritarimas vienai arba kitai vykdomai politikai tampa pagrindu neigiamai prognozei.
Pasaulinė recesija 2016 m. neprasidėjo, o liepos mėnesį, po pasaulį nustebinusio britų sprendimo atsukti nugarą ES, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar kartą nuramino, kad net ir toks Londono žingsnis pasaulinio ūkio nuosmukio neišprovokuos.
