Žemiau pateikiame svarbiausius trečiadienio įvykius, susijusius su sankcijomis Rusijai.
„Ignitis“ nebepirks rusiškų dujų
Viena didesnių vamzdynais tiekiamų dujų Lietuvoje pirkėja „Ignitis“ mokėjimų už rusiškas dujas teigia nebeplanuojanti, o kitas didelis vartotojas „Achema“ rusiškų dujų nepirks bent iki gegužės.
Paklaustas apie tai, kokią įtaką V.Putino paskelbtas sprendimas turės „Ignitis“ dujų pirkimui, buvo lakoniškas.
„Mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, bet popkornų užsipirksime“, – 15min sakė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius, paklaustas, kaip reaguos įmonė į V.Putino sprendimą už dujas atsiskaitymus priimti tik rubliais. Paklausti apie artimiausius planus po tokio V.Putino nurodymo, „Achemos“ atstovai taip pat nedaugžodžiavo.
„Balandžio mėnesiui pirkti dujų iš „Gazprom“ nesuplanuota“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.
Rusija mokėjimus už rusiškas dujas iš „nedraugiškų šalių“ priims tik rubliais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė, kad mokėjimus už „nedraugiškoms šalims“ tiekiamas rusiškas gamtines dujas priims tik rubliais. Tai jis pasakė per susitikimą su vyriausybės nariais, rašo rusų portalas „Meduza“. Į tokių šalių sąrašą įeina ir Lietuva.
V.Putinas sakė, kad, įšaldydami Rusijos turtą užsienyje, Vakarai „pakirto pasitikėjimą tomis valiutomis“.
„Tiek JAV, tiek ES iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų Rusijai. <...> Todėl mums nebėra prasmės tiekti savo prekes į Europos Sąjungą, JAV ir gauti apmokėjimą doleriais, eurais ir daugeliu kitų valiutų. Rusijos dujų pirkėjai turės pirkti rublius Rusijos vidaus valiutų rinkoje“, – cituojamas V.Putinas.
Rusijos vadovas nurodė Centriniam bankui per savaitę nustatyti tokių sandorių tvarką.
Maskvos akcijų birža ketvirtadienį paleis prekybą – bet tik dalimi akcijų
Baiminantis didžiulio nuosmukio dėl karo Ukrainoje ir Vakarų šalių pritaikytų sankcijų Rusijai, Maskvos akcijų birža buvo uždaryta beveik mėnesį. Ketvirtadienį planuojama atnaujinti prekybą, tačiau tik 33 įmonių akcijomis, praneša Rusijos centrinis bankas.
Kaip rašoma Rusijos centrinio banko pranešime spaudai, prekyba akcijomis bus atnaujinta kovo 24 d. nuo 9.50 val. iki 14.00 val. vietos laiku. Tarp 33 įmonių, kurių akcijomis bus leista prekiauti, yra „Gazprom“, „Sberbank“, „Aeroflot“.
Beje, bus taikomas draudimas trumpalaikiam vertybinių popierių skolinimui.
Prekyba Maskvos akcijų biržoje buvo sustabdyta nuo vasario 28 d.
Iš Rusijos nesitraukiančioms įmonėms – priekaištai iš vartotojų
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, tarptautinės įmonės viena po kitos ėmė skelbti paliekančios šią rinką. Nors pasitraukusias įmones galima skaičiuoti šimtais, yra nemažai žinomų vardų, kurie palikti šios rinkos nesiryžta. Ekspertai įspėja, kad įmonėms šioje situacijoje nepavyks balansuoti – patirta reputacinė žala bus pernelyg didelė, o palikti Rusiją vis tiek reikės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos Komisija pasiūlė ES narėms bendrai pirkti dujas
Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis.
Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo. Šie pasiūlymai patvirtinti per EK posėdį trečiadienį, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Anot EK, ES narės galėtų bendrai pirkti dujas, panašiai kaip pandemijos metu apsirūpino vakcinomis nuo koronaviruso. Šiuo tikslu EK yra pasirengusi sukurti darbo grupę, kuri rinktų duomenis apie ES valstybių narių dujų poreikius ir derėtųsi su tiekėjais. Manoma, kad ES, kaip didelė pirkėja, galėtų išsiderėti mažesnes kainas.
Tokį pasiūlymą numatyta įtraukti į kovo 24–25 dienomis planuojamo ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, o sprendimas dėl bendro dujų pirkimo būtų priimtas atsižvelgiant į diskusijos rezultatus.
EK taip pat pateikė reglamento projektą dėl minimalaus dujų saugyklų užpildymo lygio šildymo sezono pradžioje. Šiemet jis sudarytų ne mažiau kaip 80 proc., o nuo kitų metų šis lygis didėtų iki 90 procentų.
Klausimą, kaip priversti saugyklų savininkus laikytis šios normos, EK palieka spręsti nacionalinėms vyriausybėms. Kita vertus, būtų įvestas privalomas saugyklų operatorių sertifikavimas, kurio atsisakiusioms ar saugyklų reikiamai neužpildžiusioms bendrovėms tektų atsisakyti nuosavybės teisių į šiuos aktyvus arba jų kontrolės.
Tokio pasiūlymo įsigaliojimui būtų būtinas ES Tarybos ir Europos Parlamento pritarimas.
V.Zelenskis ragina Prancūzijos įmones palikti Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją.
„Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.
„Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kitos įmonės turi liautis rėmusios Rusijos karo mašiną“, – pridūrė prezidentas.
Iš dalies valstybei priklausanti „Renault“ praėjusį mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą sustabdė gamybą netoli Maskvos esančiose gamyklose, bet vėliau, kaip pranešama, ją atnaujino.
Stambūs Prancūzijos tinklai, tokie kaip „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir sporto ir laisvalaikio prekių tinklas „Decathlon“, neprisijungė prie kitų didelių Vakarų prekių ženklų, sustabdžiusių veiklą Rusijoje, pradedant „McDonalds“ ir baigiant „Coca-Cola“.
Prancūzijos energijos milžinė „TotalEnergies“ pranešė, kad ji ir toliau pirks rusiškas dujas, tačiau iki šių metų pabaigos liausis pirkus rusišką naftą ir naftos produktus.
„Žinau, kaip pakeisti šią naftą ir dyzeliną“, tačiau „nežinau, kaip tai padaryti su dujomis“, trečiadienį RTL radijui sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne (Patrikas Pujanė).
„Brent“ naftos kaina perkopė 120 JAV dolerių už barelį ribą
Naftos kainos trečiadienį toliau juda aukštyn dėl atsinaujinusių baimių, susijusių su energijos tiekimu iš Rusijos, ir sparčiai augančios infliacijos.
Žaliavos ateities sandoriai pabrango daugiau nei 4 proc., o „Brent“ naftos kaina viršijo 120 JAV dolerių už barelį ribą.
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas trečiadienį perspėjo, kad Rusijos naftos ir dujų importo draudimas dėl Ukrainos karo, kurio reikalauja kai kurios ES šalys, „sužlugdys“ pasaulines energijos rinkas.
„Absoliučiai akivaizdu, kad be Rusijos angliavandenilių, jei bus įvestos sankcijos, naftos ir dujų rinkos žlugs“, – pasak Rusijos naujienų agentūrų Valstybės Dūmoje kalbėjo A.Novakas.
„Energijos kainų kilimas gali būti nenuspėjamas“, – pridūrė A.Novakas.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija nuo šiol mokėjimus už į „priešiškas šalis“, į kurių sąrašą yra įtrauktos ir visos ES narės, tiekiamas dujas priims tik rubliais.
Rusija taip pat perspėjo, kad netoli Juodosios jūros uosto esančio terminalo remontas gali užtrukti iki dviejų mėnesių ir dėl to naftos eksportas sumažės maždaug 1 mln. barelių per dieną.
TVF: Rusijos skolinių įsipareigojimų nevykdymas turėtų ribotą poveikį pasaulio finansams
Rusijai tapus nepajėgia vykdyti skolinių įsipareigojimų tarptautiniams kreditoriams, to pasekmės pasaulio finansų sistemai veikiausiai būtų „riboto“ pobūdžio, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, atsakydamos į Kremliaus karinę invaziją į Ukrainą, įvedė Rusijai griežtas finansines sankcijas, tačiau Maskva iki šiol sugebėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus.
Vis dėlto abejojama, ar ir ši valstybė, sankcijų atkirsta nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies, ir toliau bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, ypač po to, kai gegužės 25-ąją baigsis Vašingtono paskelbto atsiskaitymų išimties tvarka galiojimo laikotarpis.
„Rusijos negebėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus tiesioginis poveikis likusiam pasauliui būtų gana ribotas, nes skaičiai, kuriuos matome, tarptautiniu mastu yra palyginti nedideli. Tai nėra sisteminė rizika pasaulio ekonomikai“, – pažymi TVF ekspertai.
Tarptautinės sankcijos faktiškai nutraukė Rusijos ryšius su pasauline finansų sistema, įšaldė jos Vakaruose sukauptas 300 mlrd. JAV dolerių vertės atsargas tvirta valiuta.
Praėjusią savaitę Maskva išvengė įsipareigojimų nevykdymo, sumokėdama 117 mln. JAV dolerių palūkanų už dvi obligacijų emisijas, šiuos pinigus pervesdama į „JPMorgan“ ir „Citigroup“ sąskaitas, o JAV Iždo departamentui patvirtinus, kad tokie sandoriai leidžiami.
Iš pradžių Maskva buvo nusprendusi mokėjimus atlikti rubliais, tačiau tai, kaip vienbalsiai perspėjo tarptautinės kredito reitingų agentūros, neabejotinai būtų laikoma įsipareigojimų nevykdymu.
Įsipareigojimų nevykdymas turėtų rimtų pasekmių Rusijai, nes sugrįžti į tarptautinę paskolų rinką po pasitikėjimo praradimo nėra jau taip paprasta, perspėjo tarptautiniai finansų analitikai.
Pastarąjį kartą Rusija skolinių tarptautinių įsipareigojimų neįvykdė 1918 metais, kai bolševikų perversmo lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuverstos caro valdžios įsiskolinimus užsieniui.
Per stiprią 1998 metų finansų krizę Rusijoje jos vyriausybė laiku nesumokėjo tik vietos kreditoriams, skolinusiems rubliais.
Lenkijos ekspertai: ES galėtų gamtinių dujų importą iš Rusijos šiemet sumažinti 91 proc.
Europos Sąjunga galėtų 2022 metais gamtinių dujų importą iš Rusijos sumažinti 91 proc., skelbia rinkos tyrimus atlikę Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai, skelbia Lenkijos radijas.
Pernai ES iš Rusijos importavo 45 proc. gamtinių dujų, 44 proc. akmens anglių, 25 proc. žaliavinės naftos.
PIE ataskaitos bendraautorė Magdalena Mai pabrėžė, kad „atsisakyti žaliavų iš Rusijos ne tik galima, bet ir būtina“.
„Esame pajėgūs užsitikrinti nepertraukiamą apsirūpinimą energijos ištekliais, o trumpuoju laikotarpiu turime atsižvelgti į stebimą kainų šuolį, nepriklausomai nuo to, ar bus įvestas embargas, ar ne. Jau esame įtraukti į šį karą, tiesą sakant, dar praėjusiais metais buvo galima taip teigti. Tuo metu, pernai rudenį Rusijos veiksmai dujų rinkoje rodė, kad ji ruošiasi karinei agresijai. ES, o ypač Lenkija, gali išsiversti be Rusijos žaliavų“, – pabrėžė ekspertė.
M.Mai pridūrė, kad ilgalaikėje perspektyvoje iškastinio kuro iš Rusijos atsisakymas atitinka ES klimato politikos tikslus.
PIE pažymi, kad ES galėtų ne tik diversifikuoti žaliavų šaltinius, bet ir sumažinti energijos poreikį keisdama vartotojų elgseną. Vienas paprasčiausių jų veiksmų – šildymo sezono metu patalpų temperatūrą sumažinti 1 laipsniu, o vasarą oro kondicionavimo temperatūrą – 2 laipsniais, taip sumenkinant elektros energijos suvartojimą piko valandomis.
Prancūzijos energetikos milžinė „Total“ šiemet atsisakys rusiškos naftos
Prancūzijos energetikos milžinė „Total Energies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.
„Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį Ukrainoje ir į tai, kad yra alternatyvių apsirūpinimo šaltinių, „Total Energies“ vienašališkai nusprendė nebesudaryti naujų ir nebeatnaujinti esamų sutarčių dėl rusiškos naftos ir naftos produktų pirkimo, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2022-ųjų pabaigos jų importo atsisakyti“, – teigiama Prancūzijos bendrovės pranešime.
Tris dešimtmečius Rusijoje veikianti „Total“ sulaukė kritikos dėl to, kad delsė skelbti pasitraukimo iš Rusijos planus po Kremliaus invazijos į Ukrainą prieš mėnesį, tačiau dabar pareiškė, kad „atsižvelgdama į konflikto aštrėjimą imasi atitinkamų priemonių“.
„Neabejotinai smerkiame Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, kuri turi tragiškų pasekmių Ukrainos gyventojams ir kelia grėsmę taikai visoje Europoje“, – pažymima įspūdingos apimties „Total“ pranešime.
Pabrėžusi, kad Rusijoje neeksploatuoja jokių naftos ar dujų telkinių bei suskystintų gamtinių dujų gamyklų, „Total“ nurodė, kad yra kelių nevalstybinių Rusijos bendrovių mažumos akcininkė. Patvirtindama, jog pradeda „laipsnišką veiklos Rusijoje stabdymą“, Prancūzijos bendrovė pabrėžia, kad „nepažeis Rusijai taikomų sankcijų tikslo“, nes antraip „praturtėtų Rusijos verslininkai, o tai prieštarautų sankcijų esmei“.
Užsimindama apie didelę ES priklausomybę nuo rusiškų dujų „Total“ pareiškė, kad „atsižvelgdama į ES siekius dabartiniame etape išsaugoti rusiškų gamtinių dujų tiekimą, toliau tieks Europai suskystintas gamtines dujas iš gamyklos Jamalo pasiasalyje pagal ilgalaikes sutartis, kurių privalo laikytis tol, kol Europos vyriausybės manys, kad rusiškos dujos yra reikalingos“.
