Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Svarbiausi karantino laikotarpio ekonominiai įvykiai

Trečiadienį pasibaigus tris mėnesius trukusiam karantinui, paskelbtam dėl koronaviruso grėsmės, BNS pateikia svarbiausius ekonomikos įvykius bei verslui svarbius valdžios sprendimus per šį laikotarpį.
Eurai
Asociatyvi nuotrauka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kovo 16 d. Vyriausybė patvirtino beprecedentį 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso krizės sukeltus padarinius. Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Dar 2,5 mrld. eurų – Lietuvos banko priemonės. Valstybės grynojo skolinimosi limitą pasiūlyta didinti nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų.

Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies ekonomika pagal optimistinį scenarijų šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 proc. LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozavo, kad didžiausias smūgis ekonomikai bus šių metų antrąjį ketvirtį, tuo metu ketvirtąjį ketvirtį „galima tikėtis didesnio stabilizavimosi“.

Kovo 17 d. Finansų ministras Vilius Šapoka panešė, kad Lietuvos ekonomika šiemet optimistiniu atveju gali susitraukti 1,3 proc., o pesimistiniu – 2,8 proc.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Seimas leido laikinų finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms atidėti mokesčių nepriemokos sumokėjimą, sušvelnino reikalavimus kai kurioms viešųjų pirkimų procedūroms, priėmė pataisas, kad ligos išmoką darželinukus ir pradinukus prižiūrintys tėvai gautų viso karantino laiku, o darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, būtų mokama subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui.

Seimas patvirtino Vyriausybės pasiūlytą 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą,

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europa gali per artimiausius kelis mėnesius įveikti koronaviruso krizę, tačiau perspėjo, kad situacija Lietuvoje prieš pagerėjant dar pablogės.

Kovo 18 d. Lietuvos bankas atlaisvino 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, kurį bankai sukaupė gerais laikais. LB taip pat paragino bankus nemokėti dividendų, o uždirbtą pelną naudoti kapitalo bazei stiprinti.

SEB bankas paskelbė, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks 3,2 proc., o „Luminor“ prognozavo, kad ji susitrauks apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 procento.

Kovo 19 d. Vilniuje dviem trečdaliais sumažėjo viešojo transporto keleivių srautai, todėl atšaukta dalis maršrutų, autobusai ir troleibusai kursuoja trumpiau.

VIDEO: Vilniaus viešasis transportas: pirmoji karantino diena su dezinfekciniu skysčiu ir atitvertomis vairuotojų kabinomis

Paskelbta, kad beveik 80 tūkst. žmonių jau pasiėmė nemokamas atostogas, dar 50 tūkst. – nedarbingumo pažymėjimus.

Kovo 20 d. Finansų ministerija įsteigė koronaviruso pasekmių mažinimo fondą – už paaukotas lėšas perkamos apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.

Finansų ministerija paskelbė, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,3-2,8 proc., tačiau darant prielaidą, kad virusas bus suvaldytas pirmąjį metų pusmetį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė 32 tūkst. įmonių, tiesiogiai nukentėjusių nuo koronaviruso, sąrašą.

G.Nausėda pareiškė, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje valdoma, o Azijos patirtis leidžia tikėtis, kad visuomenei tinkamai laikantis karantino jį pavyks pažaboti per tris ar keturis mėnesius.

Vyriausybė pasirašė apie 2 mln. eurų vertės koronaviruso nustatymo testų tiekimo sutartį su medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Kovo 21 d. Paskelbta, kad smarkiai išaugo pašto paslaugų poreikis, o siuntų mastas didėjo dešimtimis procentų.

Kovo 23 d. BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 66 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog valdžios institucijos tinkamai reaguoja į situaciją dėl koronaviruso, o 19,3 proc. manė, kad reakcija netinkama.

Kovo 24 d. Finansų ministras V.Šapoka pranešė, kad problemų turinčiam arba naujas galimybes siekiančiam išnaudoti verslui suformuotas daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketas, apimantis dotacijas, garantijas, kitas finansines priemones.

Kovo 25 d. „Swedbank“ paskelbė, kad Lietuvos BVP šiemet trauksis 5 proc., o vien antrąjį ketvirtį – dešimtadaliu. 2021 metais ekonomika, anot banko, gali augti apie 5 proc.

14 iš 16-kos BNS apklaustų ekonomikos ekspertų prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei 15 proc., du manė, kad kritimas bus didesnis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eurai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eurai

Gerokai sumažėjus traukinių keleivių, „Lietuvos geležinkeliai“ laikinai trečdaliu sumažino reisų skaičių.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki balandžio 13 dienos imtinai, įkurtas krizės koordinavimo komitetas, jam vadovauja premjeras Saulius Skvernelis.

Kovo 26 d. Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies ekonomika šiemet gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc., tačiau realiausias scenarijus – 11,4 proc., o 2021 metais ji turėtų augti beveik 10 proc.

Uždarius valstybių sienas ir oro bendrovėms nutraukiant skrydžius, Vilniaus oro uoste nenusileido nė vienas keleivinis orlaivis, jame priimami tik krovininiai lėktuvai.

Kovo 27 d. Paskelbta, kad medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“ medikams pagamins 1 mln. vienetų respiratorių.

Kovo 30 d. Paskelbta, kad parama palaikyti įmonių likvidumą didinama dukart – nuo 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. eurų, pagrindinės priemonės – paskolų „atostogos“, garantijos ir paskolos.

Paskelbta, kad Lietuvos oro erdvėje aptarnautų skrydžių skaičius sumažėjo apie 70 proc. iki 1305, o vien tranzitinių – 68 proc. iki 1040.

Kovo 31 d. Trys Lietuvos kurortai – Palanga, Birštonas ir Druskininkai – apribojo apgyvendinimo paslaugas. Neringos savivaldybė dėl to spręsti paliko patiems paslaugų tiekėjams.

„Sodra“ paskelbė, kad nuo antros karantino savaitės kasdien atleidžiama daugiau darbuotojų negu priimama naujų. Per dvi kovo savaites išduota 293 tūkst. pažymų, iš jų 116 tūkst. – dėl saviizoliacijos arba vaikų priežiūros. neapmokamų atostogų pasiėmė arba nevyko į darbą su darbdavio leidimu daugiau negu 17 tūkst. žmonių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“

Lietuvos bankas pasiūlė teigti specialų valstybinį fondą, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms.

Balandžio 1 d. Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad Vyriausybėje svarstoma galimybė pamažu leisti atkurti dalį veiklos smulkiajam verslui.

Balandžio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė, kad kovo mėnesį į valstybės biudžetą gauta apie 15 proc. mažiau mokesčių nei planuota.

Balandžio 3 d. Ignalinos atominė elektrinė pranešė laikinai sustabdžiusi jėgainės uždarymo darbus, dėl to į prastovas išleista apie tūkstantį žmonių.

Balandžio 6 d. Europos investicijų bankas, Europos Tarybos vystymo bankas ir Šiaurės investicijų bankas Lietuvai paskolino 1,5 mlrd. eurų.

Prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad nepritaria „koronaobligacijų“ idėjai – taip Lietuva stojo į vieną gretą su Šiaurės Europos šalimis ir Vokietija.

Balandžio 10 d. Lietuvos oro uostai pranešė, kad trys šalies oro uostai kovo mėnesį aptarnavo 56 proc. mažiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu.

Balandžio 14 d. G.Nausėda vetavo Seimo Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias keleiviams, negalėjusiems išvykti į apmokėtas keliones, būtų dalijami specialūs kuponai, suteikiantys teisę į atostogas vėlesniu laiku.

Balandžio 15 d. Vyriausybė leido dirbti ne maisto parduotuvėms, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkioms remonto, buities paslaugų įmonėms, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.

Balandžio 17 d. G.Nausėda vetavo įstatymų pakeitimus, kuriais numatyta galimybė valstybei reguliuoti kainas.

Balandžio 20 d. Finansų ministerija paskelbė, kad šiemet Lietuvos ekonomika gali smukti 7,3 proc., bet kitąmet augti 6,6 proc.

„Linava“ paskelbė, kad didžioji dauguma krovinių vežimo įmonių pajuto dėl koronaviruso krizės sumažėjusius užsakymus, vėluoja atsiskaitymai, įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, didelė dalis vilkikų stovi be darbo.

Balandžio 21 d. Seimas įmonių vadovams leido kol kas neinicijuoti nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių restruktūrizavimo ar bankroto.

Balandžio 22 d. Lietuvos verslo konfederacija paskelbė, kad kas antra įmonė šiemet svarsto atsisakyti investicijų, ir paragino Vyriausybę sparčiau teikti paramą verslui.

Balandžio 23 d. Vyriausybė palengvino lengvatinių paskolų nukentėjusioms įmonėms sąlygas.

Balandžio 28 d. Seimas atsisakė planų leisti Vyriausybei reguliuoti kainas ekstremalios situacijos metu – tai bus leidžiama tik įvedus nepaprastąją padėtį.

Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino 2 mlrd. eurų vertės penkerių ir dešimties metų euroobligacijų emisijas.

Paskelbta, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį smuko daugiausiai per dvidešimtmetį – per mėnesį jis sumažėjo 27 procentiniais punktais iki minus 26 proc.

Balandžio 29 d. Vyriausybė leido atnaujinti užsiėmimus ir paslaugas atvirose erdvėse, visą prekybą turguose.

Premjeras S.Skvernelis paskelbė papildomą beveik 1 mlrd. eurų socialinių priemonių paketą.

Palangos valdžia nusprendė nuo gegužės 11 dienos vėl leisti kurorte teikti apgyvendinimo paslaugas.

Balandžio 30 d. Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laiku 2019 metais, augo 2,5 proc., o palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 proc. BVP.

Gegužės 5 d. V.Šapoka paskelbė, kad balandį į biudžetą nesurinkta beveik trečdalis planuotų pajamų, o per keturis mėnesius jų gauta apie 10,5 proc. (beveik 300 mln. eurų) mažiau nei planuota.

Gegužės 6 d. SEB paskelbė, kad Lietuvos ekonomika šiais metais trauksis 8,7 proc., tačiau kitais metais augs 6,1 proc. Tuo metu Europos Komisija šiemet prognozavo 7,9 proc. smukimą, kitąmet – 7,4 proc. atsigavimą.

VMI paskelbė maždaug 55 tūkst. įmonių atidėjusi 300 mln. eurų mokesčių.

Vyriausybė pritarė 1 mlrd. eurų vertės fondo, skirto paremti stambų ir vidutinį verslą, kūrimui, o itin smulkių įmonių paramai skyrė 100 mln. eurų.

Gegužės 7 d. Seimas nusprendė pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams skirti vienkartines 200 eurų išmokas, o darbo ieškantiems žmonėms – tokio pat dydžio išmokas nuo karantino pradžios iki šių metų pabaigos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./200 eurų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./200 eurų

Gegužės 13 d. „Swedbank“ paskelbė, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 6,5 proc.

Vyriausybė skyrė 52 mln. eurų valstybės paramos žemės ūkio sektoriui.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ atnaujino reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Frankfurtą. Tai pirmoji oro bendrovė, atnaujinusi skrydžius iš Vilniaus po beveik dviejų mėnesių pertraukos.

Gegužės 15 d. Atvertas vadinamasis „Baltijos burbulas“ – galimybė keliauti laisvai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

G.Nausėda pasiūlė laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir skirti vienkartines išmokas šeimoms su vaikais, siekiant skatinti ekonomiką krizės metu.

Gegužės 19 d. V.Šapoka pristatė ekonomikos DNR planą, kuriame numatoma į šalies ūkį investuoti 6,3 mlrd. eurų, arba 1,8 mlrd. daugiau nei buvo numatyta iki tol.

Gegužės 20 d. Nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo verslui Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų skyrė 45 mln. eurų.

Gegužės 25 d. Kurios profsąjungos ir asocijuotos verslo struktūros pasirašė memorandumą, pagal kurį darbdaviai įsipareigojo nemažinti atlyginimų darbuotojams, jei Seimas patvirtins G.Nausėdos siūlymus ekonomikai skatinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Gegužės 26 d. Europos Komisija pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones.

Birželio 1 d. Vyriausybė leido masinius renginius, atvėrė sienas daugiau užsieniečių.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ atnaujino skrydžius iš Kauno. Tai pirmieji reguliarūs skrydžiai iš Kauno oro uosto, atlaisvinus karantino suvaržymus.

Birželio 2 d. „Wizz Air“ atnaujino skrydžius iš Palangos į Dortmundą. Tai pirmasis skrydis iš Palangos oro uosto nuo kovo antros pusės.

Pranešta, jog valstybės biudžeto pajamos gegužę buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prognozuota ir apie 20 proc. (kiek daugiau nei 150 mln. eurų) mažesnės nei pernai gegužę. Per penkis mėnesius gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau pajamų nei prognozuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei pernai sausį-gegužę.

Itin smarkiai nuo koronaviruso krizės nukentėjusios turizmo įmonės ir šio verslo asociacijos nuo birželio 2 dienos gali teikti paraiškas inovacijoms, kad galėtų persiorientuoti į kitas veiklas ir taip prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Tam skirta apie 2 mln. eurų.

Birželio 3 d. Vyriausybė pritarė G.Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį 50 eurų – iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį.

Birželio 4 d. Seimas nusprendė, kad ekstremalios situacijos ar karantino metu į prastovas išleisti 60 metų ir vyresni darbuotojai bus labiau remiami, priėmė pataisas, kuriomis baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus, kuriuos per karantiną tėvai prižiūrėjo namie.

Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Senjorai mieste
Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Senjorai mieste

Birželio 9 d. Seimas pritarė 120 eurų vienkartinėms išmokoms vaikams. Daugiavaikėms, nepasiturinčios šeimoms ir auginančios vaiką su negalia bus išmokėta 200 eurų už vaiką.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių.

Birželio 10 d. Vyriausybė patvirtino 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ planą, skirtą transformuoti koronaviruso epidemijos paveiktą šalies ūkį.

Vyriausybė nuo birželio 17 dienos atšaukė karantiną, bet lieka galioti vasario pabaigoje šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Birželio 12 d. Pranešta, jog valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?