Parlamento rudens sesijos darbų programą Vyriausybė patvirtino trečiadienį. Iš viso Ministrų kabinetas ketina teikti beveik 100 įvairias sritis apimsiančių projektų.
15min pateikia svarbiausius ekonominių sričių siūlymus, kuriuos Vyriausybė rudens sesijoje teiks Seimui.
Siūlys mažinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui
Aplinkos ministerija artėjančioje Seimo sesijoje ketina teikti Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis 2023–2025 metais bus sumažintos arba panaikintos akcizų iškastiniam kurui lengvatos. Taip pat numatoma nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
„Nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų, ir siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Nuo 2025 metų (kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos), į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus siūloma įtraukti anglies dvideginio dedamąją, kuri būtų proporcinga jo kuro rūšies išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
Taip pat ketinama panaikinti nebeaktualias akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams, ir nustatyti, kad akcizai nebūtų taikomi etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi pasiūlymų dėl PVM tarifo ir paskirstomojo pelno mokesčio
Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentare 15min vėliau nurodė siūlysianti nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo apgyvendinimo, maitinimo, renginių organizavimo ir panašioms įmonėms, kurios dar nėra įveikusios koronaviruso pandemijos pasekmių.
Ministerija taip pat siūlo, kad svarstymuose dėl žmonių pajamų didinimo būtų rastas balansas – didėtų ne tik minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), bet ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).
„Ministerija siūlytų MMA, neatskaičius mokesčių, didinti 70 eurų, tai yra, iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų, tai yra, iki 740 eurų. Manome, kad toks siūlymas yra geresnis, nes pajamos augtų ne tik uždirbantiems minimalią algą, bet ir vidurinei dirbančiųjų klasei. Be to, smulkųjį verslą užgultų mažesnė mokesčių našta, toliau nedidėtų infliacija (vien MMA didinimas būtų perkeltas į prekių ir paslaugų kainas)“, – tvirtina ministerija.
Jei artėjantį rudenį Seime būtų peržiūrima mokesčių sistema, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys pradėti diegti paskirstomojo pelno mokesčio modelį, kuris sukurtų svarią mokestinę paskatą investuoti į verslui svarbiausias sritis.
„Tai ypač svarbu Ekonominio sulėtėjimo laikotarpiu, nes įmonės įprastai sumažina investicijas“, – tvirtino ministerija.
Pensijų fondams siūloma numatyti daugiau galimybių investuoti
Finansų ministerija ketina teikti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Jomis būtų išplėstos galimybės pensijų fondams tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, ne tik į šiuo metu nustatytus – pavyzdžiui, į nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), nekilnojamąjį turtą ir kt.
Taip pat būtų nustatomos maksimalios investicijų į kitus investavimo objektus (nebiržines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą ar kt.) ribos (iki 10 proc. grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 proc. grynųjų aktyvų į vieną objektą).
Būtų sudaryta daugiau galimybių pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, sudaryti galimybes pensijų fondams daugiau investuoti į vietinę (Lietuvos) ekonomiką, nukreipti dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų į vietinį verslą.
Savivaldybėms – daugiau lankstumo skolinantis
Finansų ministerija taip pat ketina teikti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas. Jomis būtų numatytas savivaldybėms taikomos fiskalinės drausmės taisyklės lankstumas. Savivaldybėms būtų sudaryta galimybė pasiskolinti lėšų bendrajam finansavimui – investicijų projektams įgyvendinti.
Tobulins kredito unijų veiklos teisinį reguliavimą
Artėjančioje Seimo rudens sesijoje, be kita ko, bus siūloma pertvarkyti valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ į viešąją įstaigą.
Ketinama patobulinti dabartinį kredito unijų sektoriaus veiklos teisinį reguliavimą, siekiant sukurti teisinę aplinką, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos.
Nacionalinėje teisėje Finansų ministerija siūlys įtvirtinti priemones, kurios leistų veiksmingai valdyti kredito įstaigų žlugimus, sumažinant jų keliamą finansinę naštą Lietuvos indėlių draudimo sistemai ir viešųjų lėšų panaudojimui.
Plės ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkių atvejais
Tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvų – ligos išmokų gavėjų sąrašo užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu praplėtimas (nesant paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino).
Ligos išmoka, švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, būtų mokama ne tik tėvams, įtėviams, budintiems globėjams ar laikinai prižiūrintiems asmenims, bet ir vaiko seneliams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija imsis investicijų regionuose skatinimo
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių žemės sklypų pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti.
Siekiant skatinti investicijas regionuose, kuriuose stambių projektų įgyvendinimas turėtų itin reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai ir naujų darbo vietų sukūrimui, bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas, kad stambūs projektai galėtų įsikurti bet kuriame Lietuvos regione ir savivaldybėje.
Taip pat būtų nustatyti nauji kriterijai investuotojams, ketinantiems naudotis mokestinėmis lengvatomis.
Pokyčiai dėl tolimojo susisiekimo
Susisiekimo ministerija siūlys tobulinti tolimojo susisiekimo veiklos sąlygas.
„(Bus siūloma) nustatyti maršrutų nustatymo kriterijus, leidimų vežti keleivius tolimojo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutu išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo tvarką, įtvirtinti viešųjų paslaugų teikimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutuose galimybę“, – nurodo Susisiekimo ministerija.
Be kita ko, bus siūloma suvienodinti reikalavimus autobusų stotims.
Žemės ūkio ministerija siūlys plėsti galimybes auginti pluoštines kanapes
Tuo metu Kęstučio Navicko vadovaujama Žemės ūkio ministerija teiks Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis bus plečiamos galimybės Lietuvoje auginti pluoštines kanapes, bus leidžiama auginti daugiau jų veislių, bus palengvintos pluoštinių kanapių gaminių tiekimo rinkai sąlygos.
Taip pat bus užtikrinamas įstatymo nuostatų įgyvendinimas gaminant pluoštinių kanapių gaminius, kurių gamybos metu susidaro tarpiniai produktai, kuriuose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis viršija 0,2 proc.
