Iš viso Lietuvoje dirba apie 45,6 tūkst. negalią turinčių žmonių, iš kurių apie 7,3 tūkst. yra įdarbinti socialinėse įmonėse, kiti darbuotojai dirba atviroje darbo rinkoje. Šalyje yra 158,7 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo svarbūs pakeitimai:
Vienodas statusas. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas keičiamas į socialinės įmonės statusą. Iki šiol egzistavo dviejų rūšių socialinės įmonės: socialinės įmonės ir neįgaliųjų socialinės įmonės.
Remiami tik darbingo amžiaus neįgalieji. Tikslinei grupei, tai yra darbuotojams, kurie yra remiami subsidijomis, nuo liepos 1 d. priskiriami tik darbingo amžiaus negalią turintys socialinių įmonių darbuotojai. Tačiau dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos prasitęsia rėmimas vyresniems kaip 50 metų asmenims, pensininkams, ilgalaikiams bedarbiams – į jiems priklausančius 6 rėmimo mėnesius neįskaitomas karantino ir ekstremaliosios situacijos laikotarpis.
Dirbti turės daugiau darbuotojų su negalia. Socialinėse įmonėse nuo šiol turi dirbti ne mažiau nei 6 neįgalūs darbuotojai. Iki liepos turėjo dirbti ne mažiau nei 4.
Ne mažiau nei pusė darbuotojų – turintieji negalią. Socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turi sudaryti negalią turintys asmenys:
Bent 40 proc.– žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą.
Iš tų 40 proc. bent 10 proc. turi sudaryti žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumas ar sunkus neįgalumas.
Neįgaliųjų darbo laikas – 50 proc. kitų darbuotojų darbo laiko. Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. įmonės kitų darbuotojų darbo laiko. Pavyzdžiui, jei socialinėje įmonėje dirba 10 neremiamų darbuotojų, kurių bendras darbo laikas per mėnesį yra 1600 valandų, turi būti užtikrinama, kad neįgaliųjų darbo laikas tą mėnesį bendrai sudarytų bent 800 valandų.
Iš neremtinos veiklos – ne daugiau nei 15 proc. pajamų. Socialinės įmonės iš neremtinos veiklos gali gauti ne daugiau nei 15 proc. pajamų, kai iki šiol riba siekė 20 proc. Neremtinos veiklos numatytos Vyriausybės nutarime. Tai, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamyba, tabako gaminių gamyba, mašinų remontas, valymo veikla.
Jei dirbi kitą darbą – subsidija nepriklauso. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, kai socialinių įmonių darbuotojai dirba keliose vietose ir gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji remiami tik tada, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį ar savarankiškai.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja tokie pakeitimai kaip speciali lydimoji pagalba neįgaliesiems įsidarbinant ar pradėjus dirbti, prievolė socialinėms įmonėms ne mažiau kaip 75 proc. pelno reinvestuoti į tikslus, susijusius su neįgaliųjų grįžimu į darbo rinką, socialinės integracijos skatinimu, o neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, remiami iki 6 mėnesių (su išimtimis sergantiems konkrečiomis ligomis) – tai yra jų darbo užmokestį subsidijuoja valstybė.
