Trečiadienį Seimo BFK pritarė patikslintam 2021 metų biudžeto projektui, prieš balsavus tik vienam komiteto nariui – „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui, kuris tvirtino, kad nepalaiko šio projekto, nes savivaldybėms nebuvo suteikta galimybė įdėti į finansų inžineriją bent 100 mln. eurų iš ES lėšų, taip išgelbėjant daug europinių projektų. Jis pasigedo lėšų ir kitoms sritims.
„Yra rizika, kad metų gale bus labai daug nepanaudota ES lėšų. Kitas dalykas, keliams drastiškai sumažintos lėšos – 100 mln. eurų. Kalbant apie ugniagesius, nei milijono, nei keturių milijonų neradome, tai žiūrint į situaciją, graudus vaizdas darosi, kai gynybai žadame daugiau skirti negu reikia“, – sakė V.Ąžuolas.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys palaikė patikslintą biudžetą, bet atkreipė dėmesį į labai išpūstus Vyriausybės rezervus. Tuo tarpu parlamentaras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad planuota svarstyti biudžeto pataisas, susijusias su koronaviruso pandemija, bet svarstymas išsiplėtė, įtraukiant papildomus asignavimus ir norint juos finansuoti skolintomis lėšomis.
„Auga ekonomika ir skolintis papildomų lėšų prasilenkia su bet kokia sveika logika žiūrint į ateitį – tai reiškia, perkeliant mokestinės naštos didinimą kitiems žmonėms ar pabloginant jiems gyvenimą“, – sakė A.Butkevičius.
Posėdžio metu skambėjo kritika ir biudžeto projekte numatytoms subsidijoms verslui, papildomoms lėšoms vienišų asmenų išmokoms, PVM lengvatai maitinimo, sporto, kultūros sektoriams.
-
Seime – atnaujintas 2021-ųjų valstybės biudžetas: 6 dalykai, svarbūs jūsų piniginėms
-
S.Skvernelis valstybės skolos augimą vadina nepadoriu, finansų ministrė ragina jį pasižiūrėti į veidrodį
-
G.Skaistė abejoja, ar siūlymas didinti NPD galėtų būti svarstomas su biudžetu
-
Premjerė gelia S.Skverneliui: nežinau, kaip jis būtų pavadinęs savo siūlytą biudžetą
-
Seimas ėmėsi atnaujinto 2021-ųjų biudžeto, G.Skaistė kamantinėta dėl augančios skolos
Nepritarta pelno mokesčio lengvatai
Pasiūlius Seimo BFK pirmininkui Mykolui Majauskui, pritarta iki rudens atidėti pelno mokesčio lengvatos dėl nuostolių perkėlimo svarstymą. Toks siūlymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dalis valstybės paramą gavusių įmonių pernai įsigijo prabangių automobilių, jachtų, laivų.
„Atsižvelgiant į sparčiai atsigaunančią ekonomiką ir nerimą keliančias tendencijas dėl galimai netinkamo mokesčių mokėtojų paramos naudojimo, siūlau Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atidėti pelno mokesčio lengvatos svarstymą. Vyriausybės siūlymą dėl 60 mln. eurų paramos verslui būtų prasminga apsvarstyti rudenį kartu su kitais Finansų ministerijos darbo grupės mokestiniais pasiūlymais“, – kalbėjo M.Majauskas.
Vardija įkaitusios ekonomikos signalus
Tuo tarpu posėdžio metu kalbėję ekonomistai vardijo ir nerimą keliančius ženklus, kurie ryškėja didinant valstybės išlaidas.
Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas, pristatydamas centrinio banko išvadą dėl biudžeto, Seimo BFK posėdyje tvirtino, kad rizika pasitikėjimu finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumu yra valdoma. Pasak jo, projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 metais padidintų vidutiniškai po 0,1 proc. punkto per metus.
Tačiau Lietuvos banko nuomone, didelė tikimybė, kad 2021 metais ekonomikos plėtra bus spartesnė, o ekonomikos ciklinė padėtis – palankesnė, nei numatyta projektuose.
V.Tuzikas pastebėjo, kad didelė dalis Lietuvos įmonių 2020 metais dirbo pelningai – 61 proc. daugiau nei vidutiniška 2017–2019 metais, kai šalies ekonomika sparčiai augo. Kiti faktoriai – pernai Lietuvos BVP sumažėjo gana nedaug, Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklių reikšmės 2021 metais yra artimos ilgalaikėms reikšmėms, nors 2020 metais buvo nukritusios žemiau ilgalaikių vidurkių, krinta nedarbo lygis, sparčiai kyla darbo užmokestis.
Tačiau nepaisant gerėjančios ekonominės padėties, biudžete numatomi valdžios sektoriaus rodikliai, tokie kaip deficitas, skolos ir BVP santykis, yra reikšmingai prastesni, negu anksčiau planuota – ypač nuo 2022 metų, pastebi V.Tuzikas.
„Spartus augimas kelia rizikų, tokių, kaip mažiau fiskalinės erdvės liks reaguoti į būsimus iššūkius vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, didesnės palūkanų išlaidos, galimi sunkumai refinansuojant skolą“, – iššūkius vardijo V.Tuzikas.
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė pridūrė, kad visi fiskaliniai rodikliai rodo riziką, o makroekonominiai rodikliai signalizuoja apie galimą konkurencingumo praradimą. Ypač efektyvaus realaus valiutų kurso, kuris rodo, kaip Lietuvoje gaminama produkcija brangsta lyginant su mūsų prekybos partneriais – tai siejama su sparčiai augančiu darbo užmokesčiu.
„Svarbu turėti skolos mažinimo strategiją ir ją įgyvendinti iš karto po to, kai pandemija bus suvaldyta“, – pabrėžė Lietuvos banko ekonomistas.
Kritikuoja subsidijas
Atsižvelgiant į gerėjančius ekonominius rodiklius, Seimo BFK kalbėjusiems ekonomistams daugiausia klausimų kėlė numatytas daugiau nei 100 mln. eurų finansavimas prastovinėms ir poprastovinėms subsidijoms.
„Tai negrąžinama parama ir šiame ekonominiame cikle gal labiau reikėtų remtis grąžintinomis paramomis, pavyzdžiui, lengvatinėmis paskolomis. Nemaža verslo dalis dirba pelningai, verslo indėliai siekia rekordinį lygį“, – pastebi Lietuvos banko ekonomistas V.Tuzikas.
Pritardamas Lietuvos banko pozicijai Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis priminė, kad Užimtumo tarnyboje yra 40 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausia per visą pandemijos laikotarpį, todėl ragino mažinti pasyvių išmokų formas ir maksimaliai skatinti aktyvumą.
Tuo tarpu Seimo narys Algirdas Butkevičius replikavo, kad Lietuvos bankas neragino sustabdyti pernai dalinamų poprastovinių subsidijų, kurios dažnai pasiekė ne tuos, kuriems jų reikėjo.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas išsakė mintį, kad prastovines ir poprastovines priemones reikia stabdyti greičiau, nei planuota.
„Džiaugsmo šūksniai, kaip gerai suvaldėme pandemiją, greitai gali virsti katino ašaromis, kai reikės su skola tvarkytis. Naujų mokesčių įvedimo kelias nėra tas kelias, kuriuo Lietuva turi eiti artimiausių metų perspektyvoje bandydama suvaldyti viešuosius finansus, o dabar labai geras laikas neįsisiūbuoti per daug ir euforiją blaiviu požiūriu atskiesti“, – kalbėjo V.Mitalas.
Lietuvos bankas sukritikavo ir siūlomas 9 proc. PVM lengvatas maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams, nes nauda įmones pasieks tik tada, kai jos vėl pradės dirbti ir turės nedaug įtakos vis dar neveikiančioms įmonėms. Be to, nemaža tikimybė, kaip rodo istorinė patirtis, kad net ir laikinai įvedus PVM lengvatą, vėliau gali būti nelengva jos atsisakyti dėl įvairių priežasčių.
V.Tuzikas pastebėjo, kad įvedamoms vienišų asmenų išmokomis prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai – 2021–2023 metais numatyta atitinkamai 15,106 ir 106 mln. eurų, tačiau jų finansavimo šaltinių nėra numatyta.
„Todėl šie įsipareigojimai blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniu laikotarpiu“, – tvirtino Lietuvos banko ekonomistas.
Jam pritarė ir Valstybės kontrolės atstovė S.Skripkauskienė, pabrėžusi, kad didėjantys ilgalaikiai įsipareigojimai nėra pagrįsti tvariais šaltiniais.
Dar vienas Lietuvos banko pastebėjimas, kad pandemija apnuogino sisteminę savarankiškai dirbančiųjų socialinio (nedarbo) draudimo problemą. Projektuose numatoma išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę į ją įtraukiant savarankiškai dirbančiuosius, tačiau Lietuvos bankas siūlo įtraukti šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą – jie turėtų mokėti socialinio draudimo įmokas, o prireikus gautų išmokas.
Seimo nariai išsakė nerimą ir dėl augančios infliacijos. A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad gegužę infliacija Lietuvoje viršijo 3 proc.
Tuo tarpu Lietuvos banko atstovai ramino, kad infliacija pašoko dėl naftos kainų, kurios buvo kritusios.
„Kol kas nėra kažkokia grėsmė labai sparčios ir didelės infliacijos – yra tam tikrų veiksnių, tam tikros paslaugų grupės brangsta sparčiau, bet ir pasaulyje yra laikinų veiksnių – žaliavų kainų brangimas ar tam tikrų komponentų kainų brangimas yra pereinamas laikotarpis po pandemijos. Tikėtina, kad tai laikini veiksniai, kurie netaps ilgalaike ir nevaldoma infliacija“, – kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Daugiausia papildomų lėšų – kovai su pandemija
Atnaujintame valstybės biudžete yra numatyta daugiau nei 700 mln. eurų papildomų išlaidų.
Dauguma jų susijusios su papildomais pinigais sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims ir bus skirtos kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis.
Tai didins valstybės skolą iki daugiau nei 52 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų valdžios sektoriaus deficitą – iki 8,4 procento BVP.
Valstybės biudžete numatyta ir kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, nuo liepos 1 dienos Lietuvoje bus įvesta 28,63 euro išmoka skurdžiausiai gyvenantiems pensininkams ir neįgaliesiems, atsiras laikina Pridėtinės vertės mokesčio lengvata nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiam verslui.
