Vertinama, kad taikyti tokias pačias rinkliavas Klaipėdos ir Šventosios uostuose būtų nerealu, nes pastarajame uostelyje pagal dabar galiojančias rinkliavų taisykles šie mokesčiai būtų nepagrįstai maži, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Rinkliavos Klaipėdos uoste susideda iš tonažo, navigacijos, locmanų paslaugų ir kitų mokesčių. Šventojoje būtų galima pritaikyti tik krantinės rinkliavą. Tokiu atveju vidaus vandenų laivui, kurio ilgis iki 6 metrų, mėnesio įkainis būtų 16,45 lito.
„Labai džiaugtumėmės, kad kitąmet ten stovėtų 100 laivų, tad per mėnesį uosto rinkliavos iš viso siektų apie 1,6 tūkst. litų. Kaip išlaikyti bent vieną darbuotoją su visais mokesčiais? Būtų laivų pilnas uostelis, o pajamos nepadengia net vieno darbuotojo darbo išlaidų“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Todėl, anot jo, ketinama nustatyti fiksuotą mokestį, atsižvelgus į kainas bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ valdomo Pilies jachtų uoste, Šilutėje, Nidoje.
„Planuojame protingą dydį. Tiksliai dar nesame suskaičiavę, todėl dar negalime jo įvardyti“, – sakė Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.
Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Valdemaras Vizbaras teigia sunkiai įsivaizduojantis, kad jau ateinančią vasarą galėtų Šventojoje švartuotis jachtos, nes kol kas ten nėra jokių galimybių ir esą nėra didelio optimizmo, kad būtų suskubta.
Tačiau Klaipėdos uosto direkcija savo užmojų įpūsti gyvybės uosteliui anksčiau, nei prasidės numatomas didysis, Europos Sąjungos finansuojamas projektas, neatsisako. Trečiadienį paskelbtas Šventosios uosto pritaikymo aptarnaujant mažus laivus konkursas – inžineriniams tinklams ir plaukiojančioms prieplaukoms įrengti.