Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Patarimai svarstantiems apie investavimą: nuo ko pradėti, kaip pasirinkti ir į ką investuoti

Norinčių investuoti savo santaupas kasmet daugėja kartu su galimybėmis tai padaryti. Dabartiniame pasaulyje investuoti galima vos per kelias minutes, neišeinant iš namų – tereikia skirti keliolika minučių susikuriant savo paskyrą. Nors investavimo pradžia nėra sudėtinga, reikėtų žinoti keletą niuansų, norint nepasiklysti šios rinkos platybėse ir nesuklysti renkantis, į ką investuoti.
Investavimas
Investavimas / 123RF.com nuotr.

Planuojant investicijas, kaip ir žengiant į kiekvieną naują sritį, būtina ja pasidomėti ir atsakingai priimti sprendimus. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė sako, kad nutarus investuoti svarbiausias – nuoširdus savo galimybių, rizikos toleravimo bei priemonių, į kurias investuojama, patikimumo įvertinimas.

Pirmas žingsnis – paruošiamieji darbai

Nutarus investuoti, visų pirma, reikėtų įvertini savo žinias ir kliautis patikima informacija, o ne gandais ar nepatikrinta informacija internete. Dabar investuoti galima į labai daug ką – nuo nuosavo NT, akcijų, įmonių ar valstybių obligacijų, aukso, kriptovaliutų iki investavimo per sutelktinio finansavimo platformas. Kiekviena investavimo priemonė yra skirtingai rizikinga, todėl reikalauja tam tikros srities išmanymo.

„Nutarus investuoti saugiau, galima pradėti nuo paprastesnių investavimo būdų ir tik po kurio laiko svarstyti, kaip paskirstyti turimas investicijas. Be jokios patirties žiūrint į programas, leidžiančias investuoti į akcijas, akcijų verčių kreivės bus neaiškios. Tačiau, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo platformose pateikiama informacija – gerokai paprastesnė – matomos nekilnojamojo turto paskolos, į kurias gali investuoti kiekvienas, aiškiai pateikiama siūloma grąža ir projekto rizikingumas“, – aiškino M.Lenčickaitė.

Atstovų nuotr./„Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.
Atstovų nuotr./„Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

Be abejo, yra ir kitų investavimo būdų, pavyzdžiui, įmonių ar valstybių leidžiamos obligacijos, tačiau investuoti į jas neretai reikia turėti bent 1000 eurų, o ir grąža, jeigu kalbama apie valstybės obligacijas, panašesnė į terminuotų indėlių.

Taigi, tai galima vadinti išmaniuoju taupymu, o ne investavimu. Taip pat pradedančiam investuotojui reikėtų įvertinti visus galimus mokesčius, pradinio kapitalo poreikį, investavimo patogumą ir greitį bei pateikiamos informacijos aiškumą.

Investuoti galima ir 1 eurą

Pašnekovė pabrėžė, kad kuo mažiau patyręs investuotojas, tuo daugiau paprastumo ir aiškumo jam reikia. Todėl pradedančiam investuotojui labai svarbu neskubėti: „Šią tendenciją pastebime ir savo platformoje – iš pradžių pradedama nuo 100 ar kelių šimtų eurų, priklausomai nuo investuojančiojo galimybių. Vėliau, pamačius grąžas ir proceso paprastumą, investicijos auga kartais, o pernai vidutinis aktyvus investicinis portfelis siekė 4900 eurų. Pabrėžiu, kad tokias sumas žmonės pasiekia per kelerius metus, neretai investuodami kas mėnesį, tarsi po truputį dėdami į taupyklę“.

Ji pridūrė: „Bendraudama su investuotojais galiu pasakyti, kad paprastumas tiesiogiai susietas su patikimumu. Jeigu žmogui prieš akis pasirodo nesuprantamos sistemos, duomenys ar schemos, jis tikrai tokiai platformai pinigų nepatikės. Kiekvienas norime matyti, į ką investavome, stebėti, kaip sekasi investicijai, norime paprastai ir greitai papildyti paskyros sąskaitą, o taip pat greitai išsiimti savo pinigus. Būtent taip ir dirba „Profitus“.

Shutterstock nuotr./Finansai
Shutterstock nuotr./Finansai

Kad būtų paprasčiau žengti į investicijų pasaulį, reikia žinoti pagrindinius investicinius instrumentus: akcijas, obligacijas, tarpusavio skolinimo platformas, NT bei sutelktinio finansavimo platformas.

Pradėti investuoti galima ir nuo 50 eurų, nors tai nėra labai didelė suma, tačiau – pakankama norint pradėti ir pajausti, ką reiškia įdarbinti pinigus bei gauti grąžą. Turint 50 eurų galima investuoti į tarpusavio skolinimosi platformas, kuriose skolinama žmonėms, taip pat į akcijas, mat tam yra sukurti instrumentai, leidžiantys pradėti investuoti vos nuo 1 euro.

Skiriasi ne tik investuojamos sumos, bet ir saugumas

Turint 100 ir daugiau eurų, galima investuoti per sutelktinio finansavimo platformas, kuriose skolinama ne fiziniams asmenims, o verslo ir NT projektus vystančioms įmonėms. Skolinant žmonėms dažniausiai leidžiama pasirinkti terminą nuo 36 mėn., o verslo paskolų terminai prasideda nuo 3 mėnesių, kartu skiriasi ir šių variantų saugumo lygis.

Dažnu atveju NT vystytojai, kaip investicijų užtikrinimo priemonę, įkeičia turtą, kuris būtų išieškomas nesėkmės atveju ir iš to investuotojams grąžinami jų pinigai. O jei turite ir ryžtatės investuoti 500 eurų ar daugiau, galite rinktis įmonių ar šalių obligacijas, paprastai sakant – paskolinti jiems reikiamų lėšų.

Vienas iš dažną pradedantį investuotoją ypatingai dominančių klausimų – kada ir kokios grąžos galima tikėtis? Investuojant per P2P (angl. peer to peer) į vartojamąsias paskolas žmonėms, investuotojas gali tikėtis apie 14-22 proc. metinių palūkanų.

Tačiau svarbu atsiminti, kad skolinimas fiziniams asmenims iš esmės yra rizikingesnis investicinis instrumentas, o ir paskolos būna išduodamos vidutiniškai 36–67 mėnesiams. Ne kiekvienas investuotojas gali minėtam terminui skirti savo santaupas.

Sutelktinio finansavimo platformose (SFP) dažniausiai galima investuoti į projektus, kurių paskolos trukmė yra nuo 3 iki 36 mėnesių, o metinės palūkanos siekia apie 7-15 procentus. Nors grąža mažesnė, bet investicijų terminas trumpesnis, o pati investicija – gerokai saugesnė.

123RF.com nuotr./Investavimas
123RF.com nuotr./Investavimas

Šiuo metu labai daug kalbama apie įmonių obligacijas ir akcijas, tačiau, pasak pašnekovės, prieš investuojant į jas taip pat reikia žinoti daugiau informacijos: „Įmonių leidžiamų obligacijų grąža siekia 7-10 proc., dažniausiai jos būna leidžiamos 12-18 mėnesiams. Jų rizikingumas priklauso nuo įmonės, kuri skolinasi leisdama obligacijas, patikimumo. Investicijų į akcijas grąža yra tokia įvairi ir kintanti, kad ją apibūdinti trumpai – labai sudėtinga. Paprastai į akcijas investuoja jau patyrę investuotojai, o ir investicijų terminai skaičiuojami ne metais ir net ne keliais“.

Galiausiai, pradedant investuoti labai svarbu įvertinti visus galimus mokesčius. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai populiarus investicinis gyvybės draudimas, tačiau retas atidžiai paskaičiuoja, kiek už tai sumokės administracinių mokesčių, o jie – tikrai nemaži.

Investuojant per sutelktinio finansavimo platformas, dažniausiai taikomas tik vienas mokestis – nuo uždirbtų palūkanų, bet ir tai, tik tuomet, jeigu uždarbis viršija 500 eurų per metus.

„Tokiu atveju reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kai kur galimi papildomi administraciniai mokesčiai, tokie kaip pinigų pervedimo, išėmimo, paskyros palaikymo ir kiti. Tokie mokesčiai, nors ir yra minimalūs, gali ženkliai sumažinti investicinio portfelio pelningumą“, – sakė M.Lenčickaitė pridurdama, kad „Profitus“ tokių mokesčių neturi.

Prieš pradedant investuoti būtina įvertinti, ar finansų institucija veikia legaliai, ar jos veikla yra prižiūrima Lietuvos banko ir gali vykdyti veiklą. Šią informaciją galima rasti Lietuvos banko svetainėje.

Investicinių instrumentų yra ne vienas, tad pasirinkimas gana platus, tačiau svarbu investuoti į tai, ką suprantate bei kas jums yra aišku. Todėl investavimo pradžioje labai svarbu rasti instrumentą, kuris pateikiamas aiškiai bei suprantamai, nes tokiu būdu ne tik lengviau galėsite įsilieti į investavimo pasaulį, bet tuo pačiu lengviau mokysitės bei priimsite racionalesnius su investavimu susijusius sprendimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų