EKN svarstė suteikti 2 mlrd. Švedijos kronų (197 mln. eurų) garantijas Vokietijos koncerno „Siemens“ Švedijos padalinio įgyvendinamiems projektams Minsko ir Bresto regionuose, tačiau pirmadienį nutarė garantijų neišduoti.
„EKN neišdavė jokių eksporto kredito garantijų šiems dviem projektams ir to nedarys po šiandienos (pirmadienio – BNS) EKN valdybos sprendimo“, – BNS teigė agentūra.
„EKN vertina, kad šioje situacijoje nebus įmanoma pritaikyti reikiamos priežiūros, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus teisės (Baltarusijoje – BNS) atitiktų tarptautinius standartus“, – pabrėžė EKN.
EKN komunikacijos vadovė Beatrice Arnesson vėliau naujienų agentūrai AFP sakė, kad priverstinis į Vilnių skridusio civilinio lėktuvo nutupdymas, siekiant sulaikyti Baltarusijos opozicionierių Ramaną Pratasevičių, nebuvo sprendimo priežastis, nes pakartotinis įvertinimas atliktas iki sekmadienio incidento.
Anot EKN, agentūra 2020-ųjų rugpjūtį sutiko išduoti garantijas projektams Minsko ir Bresto regionuose su sąlyga, jei Baltarusija įvykdys su žmogaus teisėmis susijusius reikalavimus.
Pasak gerai informuotų BNS šaltinių, didelės rizikos projektą Baltarusijoje finansuojantys Vokietijos bankai reikalauja garantijų, kurių „Siemens“ rinkoje gauti negali, todėl bendrovė yra priversta kreiptis į valstybines agentūras.
„Jeigu EKN priima sprendimą neduoti kredito garantijos, vokiškas bankas, kuris finansuoja švedišką „Siemens“, jis tikrai neduos paskolos be garantijos“, – teigė BNS pareigūnas, nenorėjęs viešai skelbti pavardės.
Astravo AE avarinio rezervo projektą finansuoja du Vokietijos bankai – „KfW IPEX Bank“ ir „Landesbank Hessen Thuringen Girozentrale“.
Gavęs jų finansavimą „Siemens“ Švedijos padalinys ketino įrengti dujų generatorius iš viso keturiose Baltarusijos bendrovių „Minskenergo“ ir „Brestenergo“ elektrinėse – generatoriai skirti greitai kompensuoti galios kritimą Astravo AE, jei jos reaktorius sustotų, kitaip tariant – jie užtikrina AE avarinį rezervą.
EKN puslapyje nurodoma, kad generatorių Minsko regione galia būtų apie 300 MW, Bresto – apie 250 MW. Anot „Siemens“, tokie generatoriai visu pajėgumu užsikuria per 15 minučių.
Vieną tokį generatorių „Siemens“ jau pristatė elektrinėje Novopolocke.
A.Sekmokas: garantijas galima gauti kitur
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad šiuo atveju svarbiausias yra rangovo bei projektą finansuojančių Vokietijos bankų sprendimas – dalyvauti toliau ar nedalyvauti projekte.
„Jei jų reakcija nepasikeis, jie toliau ketins ir planuos dalyvauti šiuose projektuose, manau, kad garantijas bus galima surasti kažkur kitur“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis sako, kad garantijos susijusios su sutarties sąlygomis, ypač jei numatyta, jog garantiją turi išduoti Europos ekonominėje bendrijoje veikiantys subjektai.
„Nelygu, kaip ten veikia sistema – sutarties nematėme ir nežinome, koks tai yra įsipareigojimas“, – BNS sakė R.Staselis.
Pasak A.Sekmoko, jei iš projekto pasitrauktų „Siemens“, Baltarusija, potencialių rangovų ieškotų už Europos Sąjungos (ES) ribų.
„Tai galėtų būti Rusijos ar kitų ne ES, Vakarų pasaulio šalių rangovai. Aišku, tai reikšmingai sulėtintų tų projektų įgyvendinimą, tačiau nemanau, kad Baltarusija, investavusi 10 mlrd. dolerių į šitą projektą, to atsisakytų ir sustotų“, – teigė buvęs energetikos ministras.
Lietuva ragina nutraukti
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį teigė, kad Astravo AE dirba ir kai kurios Vakarų kompanijos, o darbus finansuoja tarptautinės institucijos. Ministras paragino tai nedelsiant nutraukti.
„Mūsų žiniomis, tam tikri papildomi techniniai darbai yra pradėti atlikti Astravo atominėje elektrinėje, tuos darbus atlieka Vakarų kompanijos. Mūsų žiniomis, tie darbai yra finansuojami tarptautinių finansinių institucijų“, – LRT radijui antradienį sakė G.Landsbergis.
Pirmadienį šiuo klausimu papildyta Lietuvos pozicija, teikiama Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda teigė Astravo AE klausimą iškėlęs pirmadienį vykusiame EVT posėdyje.
Pernai Lietuva atsisakė keistis avariniais rezervais su vadinamojo BRELL elektros žiedo šalimis, neleisdama Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei Astravo AE teikti rezervo paslaugos.
