Bazinė palūkanų norma buvo nuleista dar žemiau į neigiamą zoną, t.y. nuo neigiamo 0,1 procento lygio iki neigiamo 0,25 procento lygio, arba iki absoliučiai rekordiškai žemo lygio. Šalies valstybinių obligacijų dar bus supirkta už papildomai 30 mlrd. Švedijos kronų.
Priminsime, kad kiek daugiau nei prieš mėnesį Švedijos Centrinio banko Riksbank atstovai šalyje bazinę palūkanų normą sumažino nuo nulio iki neigiamo 0,1 procento lygio bei tuomet pranešė, kad supirks šalies valstybinių obligacijų už dešimt milijardų kronų. Šios lėšos jau išleistos.
„Yra ženklų rodančių, jog infliacija pasiekė dugną ir pradeda augti, tačiau pastaruoju metu buvęs kronos pabrangimas kėlė grėsmę, jog ši tendencija gali būti pažeista“, – savo pranešime sprendimą dar labiau švelninti pinigų politiką paaiškino Švedijos Centrinio banko atstovai.
Dabartiniame lygyje bazinė palūkanų norma išliks mažiausiai iki kitų metų vidurio. Tuo pačiu minimo banko atstovai pabrėžia, kad jei bus būtina, šalyje monetarinė politika gali būti dar labiau švelninama.
Savo tokiais veiksmais Švedijos Centrinio banko atstovai šalyje siekia padidinti infliaciją, paskatinti ekonomikos augimą bei atbaidant spekuliantus susilpninti kroną. Remiantis naujausiais duomenimis, vasarį Švedijoje buvo užfiksuotas 0,1 procento metinis kainų prieaugis, kai dar mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,2 procento metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis. Per mėnesį šalyje kainos ūgtelėjo 0,7 procento, kai sausį susitraukė 1,1 procento.
Nuo metų pradžios euras Švedijos valiutos atžvilgiu atpigo per procentą, doleris tuo tarpu pabrango per dvylika procentų.
Tuo tarpu metinis Švedijos bendrojo vidaus produkto prieaugis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paspartėjo nuo 2,3 iki 2,7 procento. Ketvirčio prieaugis paspartėjo nuo 0,5 iki 1,1 procento. Švedijos akcijų rinkos pagrindinio indekso OMX Stockholm 30 vertė paaugo 1,68 procento iki 1703,96 punkto, o trečiadienio prekybos metu ji buvo pašokusi ir iki absoliučiai rekordinio 1710,17 punktų lygio. Nuo metų pradžios šis indeksas jau paaugo šešiolika procentų, o per pastaruosius vienerius metus – ketvirtadaliu.
Šios šalies dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas po pasirodžiusios informacijos apie Centrinio banko priimtus sprendimus smuktelėjo nuo 0,62 iki 0,456 procento, nors vienu metu buvo nusmukęs net iki vos 0,445 procento, t.y. absoliučiai rekordiškai žemas lygis.
Metų pradžioje šios šalies dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas dar sudarė 0,942 procento, o prieš metus siekė 2,117 procento.
Tuo tarpu trečiadienio vakare už vieną eurą buvo mokama po 9,31462 kronos, arba 1,25 procento daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, o už vieną dolerį buvo mokama po 8,756 Švedijos kronos, arba 0,8 procento daugiau nei antradienio prekybos sesijos metu.
Nuo metų pradžios euras Švedijos valiutos atžvilgiu atpigo per procentą, doleris tuo tarpu pabrango per dvylika procentų. Per pastaruosius vienerius metus minimos valiutos Švedijos kronos atžvilgiu atitinkamai pabrango apie šešis procentus bei 38,4 procento.
