Bazinė palūkanų norma šalyje buvo sumažinta nuo nulio iki neigiamo 0,1 procento lygio, o Švedijos obligacijų supirkimui Centrinis bankas ketina skirti dešimt milijardų kronų. Ekonomistai tikėjosi, jog bazinė palūkanų norma šalyje išliks nepakeista.
Nustatydamas neigiamą bazinę palūkanų normą, Švedijos Centrinis bankas tuo pačiu prisijungė prie Danijos ir Šveicarijos centrinių bankų, kurie taip pat yra nustatę neigiamas bazines palūkanų normas.
„Jei kas nors man duotų 10 milijardų Švedijos kronų, būčiau dėkingas. Tačiau ši suma reiškia, jog Švedijos kiekybinis skatinimas – tai mažiausia tokia programa istorijoje“ – atkreipė dėmesį „Societe Generale“ banko strategas Kitas Juckesas.
Tačiau Švedijos centrinio banko „Riksbank“ vadovas Stefanas Ingvesas pareiškė, kad jeigu reikės, kiekybinio skatinimo programos vertė gali būti padidinta.
„Nors dešimt milijardų kronų – tai mažai, tačiau tai tik kiekybinio skatinimo Švedijoje pradžia“, – pareiškė pagrindinis SEB banko valiutų strategas Carlas Hammeris.
Be to, Švedijos centrinio banko vadovas teigė, jog bazinė palūkanų norma šalyje išliks neigiama tol, kol bazinė infliacija Švedijoje nepriartės prie dviejų procentų, o tai turėtų nutikti, anot „Riksbank“, 2016 metų antroje pusėje. Šiuo metu ji sudaro 0,5 procento.
Kaip minėta, Švedijos centrinio banko ketvirtadienio sprendimai lėmė šalies nacionalinės valiutos silpnėjimą. Ketvirtadienį vakare už vieną eurą rinkoje buvo mokama po 9,61213 Švedijos kronos, arba 1,23 procento daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu.
Be to, iškart po Centrinio banko informacijos paskelbimo, euro zonos valiuta kronos atžvilgiu buvo pabrangusi iki 9,67832 kronų už vieną eurą, t.y. iki aukščiausio lygio nuo pat 2010 metų gegužės pabaigos.
Doleris Švedijos kronos atžvilgiu ketvirtadienį parbango 0,66 procento iki 8,43576 kronos už vieną dolerį. Vienu metu jis buvo pakilęs iki 8,5476 kronos už vieną dolerį, t.y. iki aukščiausio lygio nuo pat 2009 metų balandžio pabaigos.
Nuo šių metų pradžios euras Švedijos valiutos atžvilgiu pabrango apie du procentus, o doleris – aštuoniais procentais. Per pastaruosius vienerius metus atitinkamai pabrango 9,6 ir 30,8 procento.
Tuo tarpu Švedijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas „OMX Stockholm 30“ ketvirtadienio prekybos sesijos metu paaugo apie du procentus iki 1624,35 punkto, o prekybos metu buvo pakilęs iki absoliučiai rekordinės 1630,93 punkto reikšmės. Nuo šių metų pradžios minimas indeksas jau ūgtelėjo apie vienuolika procentų, o per pastaruosius vienerius metus jo vertė pasistiebė 22,1 procento.
Investuotojai ketvirtadienį taip pat suskubo pirkti ir šios šalies valstybines obligacijas. Štai dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas smuktelėjo nuo 0,638 iki 0,539 procento, o vienu metu jis buvo nukritęs iki absoliučiai rekordiškai žemo 0,536 procento lygio.
