Kita vertus, paskutinį praėjusių metų ketvirtį Švedijos ekonomikai, šiuo metu vienai sunkiausiai atsigaunančių Europos Sąjungoje, pavyko išvengti vadinamosios techninės recesijos – BVP paaugo 0,1 proc., palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais.
Didžiausia Skandinavijos valstybė jau daugiau kaip metus kenčia nuo atkakliai aukštos infliacijos ir nacionalinės valiutos kronos nuvertėjimo – tai paskatino centrinį banką bazines palūkanas pakelti aukščiausiai per pastaruosius 15 metų.
Švedijos namų ūkiams stipriai smogė tiek pabrangęs vartojimas, tiek ir išaugę skolinimosi kaštai, nes dauguma jų turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis.
Centrinis bankas tikisi, kad 2024-aisiais infliacija sulėtės iki 4,4 proc., bet prognozės ekonomikai išlieka niūros – tikėtinas susitraukimas 0,2 procento.
