Konjunktūros institutas prognozuoja bruto nacionalinio produkto prieaugį 1,8 proc. šiemet ir 3,1 proc. ateinančiais metais. Prieaugis buvo skaičiuojamas ir anksčiau, tačiau 0,4 proc. didesnis, nei iš tikrųjų yra. „Besitęsianti silpna konjunktūra turi įtakos lėtesniam ekonominiam vystymuisi, nei prognozuota“, – teigia Konjunktūros institutas, kuris taip pat aiškina, kad šalies eksportas nuvylė savo pelningumu, kas taip pat prisidėjo prie mažesnio šalies ekonominio prieaugio.
Konjunktūros institutui mieliau kalbėti apie naujų statybų sferą, kurios rodiklius jis prognozavo mažesnius, nei jie pasirodė esą iš tikrųjų. Statybų sferą Švedijos didmiesčiuose ekspertai įvardina, kaip šviesesnę šalies ekonomikos pusę.
Anot Konjunktūros instituto vadovo Matso Dilleno, Švedijos ekonomika stovi ir trypčioja vietoje. Pirmo pusmečio rezultatai labai silpni, vos 2 proc. prieaugis skaičiuojamas visiems 2014 metams. „Šių 2 proc. nepakanka, kad padėtį galima būtų įvardinti ekonominio augimo procesu“, – sako M. Dillenas.
Didelės įtakos turi tarptautinis nusivylimas ir euro zona. Silpnokas Švedijos eksportas taip pat turi įtakos mažoms investicijoms į industrinę gamybą. Savo analizę Konjunktūros instituto vadovas baigia nuteikdamas pozityviai: barometro rodikliai gerėja, padėtis, nors ir lėtai, eina į gerąją pusę. Ypač pelningas metas laukia paslaugų sektoriaus, kiek mažiau pelningas prekybininkams.
Bankai bijo rinkimų
Bankininkai konstatuoja stabilų šalies ekonomikos lygį, tačiau nerimą kelia užsienio rinkos bei rugsėjį vyksiantys šalies politiniai rinkimai. SEB ir „Swedbank“ bankų analitikai sutartinai kalba apie galimus ekonominius sunkumus likus dabartinei ar išrinkus naująją vyriausybę.
„Žiūrint iš bankų perspektyvos, politikų siūlomos programos bus sunkiai įgyvendinamos ir yra rizika vyriausybės krizei skirstant biudžetą“, – sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas.
Bankai taip pat nerimauja dėl politikų svarstomos gyventojų skolų išmokėjimo prievolės, kuri verstų juos sumažinti nustatytas skolų palūkanas.
Statistika rodo, kad Švedijos darbo rinka yra geriausia Europos Sąjungoje, tuo pat metu, kai šalies statistika gąsdina dideliu jaunų žmonių iki 26 metų bedarbystės skaičiumi.
Švedijos antstoliai sunerimę
Prašymų panaikinti gyventojų skolas mainais į 5 metų pragyvenimo minimumą išaugo 13 proc. per pirmąjį metų pusmetį. Tai yra daug daugiau, nei antstoliai galėjo numatyti.
Gyventojų skolos tampa nebevaldomos dėl vis lengviau prieinamų greitųjų kreditų. Statistika rodo, kad prašymų panaikinti skolas per šiuos metus gauta net 5,2 tūkst. Tam, kad toks prašymas būtų patenkintas, žmogaus situacija ir galimybės pradėti išmokėti skolas per ateinančius 15 metų turi būti įvardintos kaip neįmanomos.
Be to, 5 metus žmogus gyvena minimaliu pragyvenimo lygiu. Kad išliptų iš sparčiai augančių skolų, dažniausiai reikalinga ekspertų pagalba, kurią antstoliai ir siūlo. Jie taip pat sako pastebintys tendenciją, kad dideli ekonominiai sunkumai žmones ištinka po esminių gyvenimo pokyčių, kaip prarastas darbas ar rimta liga.
Švedai kalba nevaržomai apie įvairius gyvenimo momentus, tačiau savo pajamas ir skolas jie yra linkę laikyti paslaptyje. Tai taip pat apsunkina skolų sprendimą. „Kai žmogus ryžtasi apie jas kalbėti, jos jau būna išaugę kelis ar keliolika kartų“, – sako antstoliai.
Kamuoja jaunimo nedarbas
Statistika rodo, kad Švedijos darbo rinka yra geriausia Europos Sąjungoje, tuo pat metu, kai šalies statistika gąsdina dideliu jaunų žmonių iki 26 metų bedarbystės skaičiumi. Jaunų bedarbių Švedijoje skaičiuojama 25 proc., tai reiškia, kad šalis jau gali prašyti ES pagalbos kritinei situacijai.
Lyginant su kitomis ES šalimis, Švedija pirmauja plačiomis darbo rinkos galimybėmis. 2013 metais darbingumas šalyje siekė 79,8 proc. gyventojų. Antroje vietoje yra Vokietija su 77,1 proc., kitų ES šalių darbingumo vidurkis yra 68,4 proc.
