Tiesioginės Švedijos įmonių investicijos Lietuvoje, 2020 II ketv. duomenimis, siekia 3,3 mlrd. eurų – tai sudaro 17,6 proc. visų užsienio investicijų šalyje. Antras pagal dydį investuotojas Lietuvoje yra Estija (14,7 proc.), trečias - Nyderlandai (13,5 proc.).
Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikia apie 200 bendrovių, kurių akcininkai yra iš Švedijos. Tačiau didžioji dalis (60 proc.) švediško kapitalo įmonių yra įsikūrusios Vilniuje.
Pagrindiniai sektoriai – telekomunikacijos, bankai, gamyba, mažmeninė ir didmeninė prekyba, kuriose įdarbinta apie 22 tūkst. šalies gyventojų.
Tokios išvados pateiktos 2020 metų gruodžio mėnesį atliktoje studijoje „Švedijos verslas Lietuvoje ir plėtros perspektyvos“.
Dominuoja švediški bankai ir telekomunikacijų įmonės
Renginyje, kuriame buvo pristatyti studijos rezultatai, Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje generalinė direktorė Jonė Šeštakauskaitė sakė, kad pagrindiniai Švedijos investuotojai Lietuvoje – bankai („SEB“ ir „Swedbank“) ir telekomunikacijų bendrovės („Telia“ ir „Tele2“).
Abu bankai pagal turimą šalyje turtą, 2020 metų II antrojo ketvirčio duomenimis, sudaro 62,1 proc. Lietuvos rinkos. Palyginimui, „Luminor“ tenka 28 proc., o Šiaulių bankui – 8,4 proc.
Tuo tarpu abi telekomunikacijų bendrovės – sudaro 74,1 proc. aktyvių SIM kortelių dalies. „Bitė Lietuva“ tenka 23,7 proc. rinkos.
„Jeigu palygintume jų apyvartą pagal 2019 metų rezultatus, telekomunikacijų bendrovių apyvarta yra didesnė nei bankų“, – atkreipė dėmesį J.Šeštakauskaitė.
Studijoje nurodoma, kad 2019 metais „Telia“ ir „Tele2“ bendra apyvarta siekė 640,2 mln. eurų, tuo tarpu bankų – 476,3 mln. eurų.
Ne patys svarbiausi prekybos partneriai
2019 metais Lietuvos 3 pagrindiniai prekybos partneriai buvo Rusija (importas – 14 proc., eksportas – 14,5 proc.), Lenkija (importas – 7,9 proc., eksportas – 11,8 proc.) ir Vokietija (importas – 7,8 proc., eksportas – 11,7 proc.).
Pagal eksporto rodiklius, Švedija užima šeštą vietą (4,5 proc. sąraše), o pagal importo – septintą (3,7 proc.).
„Kaimyninės šalys, turbūt, istoriškai ir tradiciškai yra būtinos kaimynės ir rinkos. Pagal eksporto rodiklius, Švedija užima šeštą vietą, o pagal importo – septintą.
Mano pagrindinis klausimas būtų – ar tai viskas? Ar turime naujų tendencijų ir ateities galimybių post-Brexit ir post-corona laikotarpyje. Ar yra galimybių pakelti šiuos rodiklius?“, – pristatydama studiją klausė J.Šeštakauskaitė.
Tiesa, nors Lietuvai švedų investicijos itin reikšmingos, Švedijai pagal eksporto rodiklius esame 25 vietoje, o kaip importo partneris - 21 vietoje.
Įsikūrę Vilniuje ir planuoja plėtrą
Švedijos informacinių technologijų įmonės „Syno International“ generalinis direktorius Jokke Nurminen pasakojo, kad į Lietuvą gyventi atvyko dėl žmonos lietuvės. Nors įmonę įkūrė mūsų šalyje, iš esmės jam nėra skirtumo iš kur dirbti. Svarbiausia, kad būtų patogus susisiekimas su Skandinavijos šalimis, kurios yra jų pagrindinės rinkos.
Įmonės pagrindinis ir didžiausias biuras yra įsikūręs Vilniuje ir J.Nurminen, jį planuoja toliau plėsti.
„Vilniuje yra gerų dalykų ir nematome galimybės savo biuro kelti kur nors kitur. Mums svarbiausia darbuotojų kokybė, o čia jų galime rasti, jiems labai rūpi darbas“, – teigė jis.
Be to, J.Nurminen pažymėjo, kad nuo 2012 metų, kuomet kompanija buvo įsteigta, Lietuvoje pagerėjo paslaugų kokybė.
„Pamenu, kuomet reikėjo steigti tais laikais bendrovę, tai nebuvo labai smagu. Tai buvo itin problematiška, daug biurokratijos. Dabar daugelis dalykų yra skaitmenizuota ir tai gyvenimą pavertė žymiai lengvesniu“, – kalbėjo jis.
Tiesa, J.Nurminen atkreipė dėmesį į vieną minusą.
„Vilnius tapo toks populiarus, ypač tarp IT specialistų. Vilniuje turime pagrindinę komandą ir šiuo metu vyksta didelė kova dėl jų. Tai yra pagrindinis minusas, kuomet aš žiūriu į savo įmonę. Bet darbuotojams tai – puiku. Šiuo metu lietuviams IT specialistams nėra jokios priežasties palikti šalį ir vykti į kitą Europos šalį. Nes viską įvertinus, Vilniuje gyvenimas žymiai geresnis nei kitur“, – sakė jis.
