Šveicarijos centrinis bankas pakėlė palūkanų normas, nepaisant sumaišties bankų sektoriuje

Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė apie reikšmingą palūkanų normų padidinimą, siekdamas sutramdyti išaugusią infliaciją ir nepaisydamas sumaišties bankų sektoriuje, kartu pareikšdamas, jog pavyko suvaldyti „Credit Suisse“ krizę.
Investicijos
palūkanos / 123RF.com nuotr.

Po neramios savaitės, kai su sunkumais susidūrusį „Credit Suisse“ perėmė jo stambesnis varžovas UBS, Šveicarijos nacionalinis bankas pranešė didinąs bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų iki 1,5 procento.

Dėl netikėto perėmimo sekmadienį derėjosi centrinis bankas, Šveicarijos vyriausybė ir šalies finansų reguliavimo institucija FINMA.

„Šveicarijos nacionalinis bankas toliau griežtina savo pinigų politiką ir didina SNB palūkanų normą 0,5 procentinio punkto iki 1,5 proc.“, – sakoma centrinio banko pranešime.

„Tai darydami, siekiame atremti atsinaujinusį infliacijos spaudimo sustiprėjimą. Neatmetame galimybės, kad norint užtikrinti kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu, reikės papildomai didinti SNB palūkanų normą“, – įspėjo bankas.

Naujosios palūkanų normos įsigalios nuo penktadienio.

„Praėjusi savaitė buvo pažymėta įvykių, susijusių su „Credit Suisse“. Savaitgalį federalinės vyriausybės, FINMA ir centrinio paskelbtos priemonės sustabdė krizę", - pažymėjo centrinis bankas.

Pasak banko, nuo metų pradžios infliacija vėl išaugo ir vasarį siekė 3,4 procento.

„Todėl jis vis dar aiškiai viršija intervalą, kurį centrinis bankas sieja su kainų stabilumu“, – sakoma pranešime.

Bankas nurodė, kad pastarąjį infliacijos augimą daugiausia lėmė išaugusios elektros, turizmo paslaugų ir maisto kainos.

„Naujoje prognozėje numatoma, kad vidutinė metų infliacija 2023-aisiais sieks 2,6 proc.“, – teigiama pranešime.

Centrinis bankas taip pat pažymėjo, kad Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį stagnavo.

Pranešama, kad paslaugų sektorius prarado pagreitį, o pridėtinė vertė gamybos srityje vėl šiek tiek sumažėjo.

„2022 metais BVP išaugo 2,1 proc.. Darbo rinka išliko tvirta, o bendri gamybos pajėgumai buvo gerai išnaudoti“, – teigiama pranešime.

„Nepaisant nežymaus pastarųjų mėnesių ekonominio aktyvumo pakilimo, augimas likusią metų dalį greičiausiai išliks kuklus.“„Sumažėjusi paklausa iš užsienio ir perkamosios galios mažėjimas dėl infliacijos daro slopinamąjį poveikį. Apskritai BVP šiais metais turėtų padidėti maždaug 1 proc.“, – prognozuoja bankas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų