15min atliktas tyrimas atskleidė, kaip veikė sukčiavimu įtariamas Andrius Raziūnas ir jo bendrininkė bei žmona, skolų išieškojimo įmonės „Turtuvos grupė“ savininkė Agnė Raziūnė. Pastaroji baudžiamojoje byloje kaltinama būtent tuo, kad skolų išieškojimo įmonės klientų duomenis perduodavo savo vyrui į įkalinimo įstaigą, o tais duomenimis remdamasis A.Raziūnas atsirinkdavo aukas, kurdavo įvairias schemas pinigams išvilioti.
Pasirodo, „Turtuvos grupė“ turėjo itin plačią prieigą prie Registrų centro informacijos – tai įprasta praktika visoms skolų išieškojimo bendrovėms. O skolų išieškojimo veiklai vykdyti iki šiol nereikia gauti jokių leidimų ar licencijų – šia veikla verstis gali bet kuri įmonė.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau konstatavo, kad „Turtuvos grupė“ savo klientų duomenis tvarkė neteisėtai. Registrų centras sako, kad skolų išieškojimo įmonės įsipareigoja niekam neperduoti gautų duomenų. Vis dėlto, po 15min klausimų Registrų centras pranešė nutraukęs dvi duomenų teitikimo sutartis su „Turtuvos grupe“.
Išsamiai apie šią istoriją jau galite išgirsti pirmajame Lietuvoje kriminaliniame septynių epizodų podkastų seriale „Šventieji vekseliai“.
Klausyti šį podkastą gali tik 15min mokamo turinio 15MAX prenumeratoriai, taip pat jį įsigyti galima audioteka.lt. Jei nesate 15MAX turinio prenumeratoriai, podkastų serialą – visas jo serijas iškart – galite klausyti įsigiję 15MAX narystę ČIA arba audio knygų platformoje audioteka.lt.
Kviečiame pasiklausyti podcasto ištraukų:
Skolų išieškotojai gali prieiti prie jautrių jūsų duomenų
Kai 15min žurnalistas pernai lankėsi „Turtuvos grupės“ biure apsimetęs klientu ir su savimi atsinešė netikrus vekselius (plačiau – septintoje tyrimo dalyje), įmonės darbuotoja patikrino tuose vekseliuose nurodytus asmens kodus duomenų bazėje. Ji pagal asmens kodą iškart išsiaiškino, kad pateiktame netikrame vekselyje nurodytas asmuo neegzistuoja.
Šią informaciją įmonė gavo iš Registrų centro, tai reiškia, kad „Turtuvos grupė“ galėjo prieiti prie jautrių kiekvieno žmogaus, taip pat ir jūsų, asmens duomenų.
Registrų centras paaiškino, kad duomenų teikimas skolų išieškotojams – įprasta ir teisėta praktika. O kreditų valdymo rinkos dalyviai kalba, kad tokių istorijų galėjo ir nebūti, jei skolų išieškojimo bendrovės būtų licencijuojamos.
„Su minimu juridiniu asmeniu, kaip įprastai ir su kitomis skolų išieškojimo įmonėmis, turime sudarytas tris duomenų teikimo sutartis, t.y. Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartis“, – pernai 15min apie „Turtuvos grupės“ sudarytas sutartis informavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Iš Gyventojų registro įmonė gali gauti asmens vardą, pavardę, gimimo datą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lytį, mirties datą (jei asmuo yra miręs). Nekilnojamojo turto registre pagal adresą ar unikalų numerį įmonė galėjo sužinoti apie savininkus, turto savybes, pvz., plotą, paskirtį, baigtumą, vidutinę vertę.
Juridinių asmenų registre prieinami duomenys apie tai, kokias įmones asmuo valdo, kokios jų finansinės ataskaitos, akcininkų sprendimai, kontaktiniai duomenys ir pan.
Po 15min klausimų dvi sutartis nutraukė, vieną atnaujino
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pernai gruodžio 17 dieną priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad „Turtuvos grupė“ dokumentus su žmonių duomenimis tvarkė ir A.Raziūnui į kalėjimą teikė neteisėtai. Įmonei nurodyta „užtikrinti, kad A.Raziūnas nebetvarkytų jam neteisėtai perduotų „Turtuvos grupės“ dokumentų su trečiųjų asmenų duomenimis“.
Registrų centras po 15min užduotų klausimų inicijavo sutarčių su šia bendrove peržiūrą.
„Gavę informacijos apie galimus sutarties sąlygų pažeidimus nedelsdami ėmėmės veiksmų ir inicijavome turimų sutarčių su šia įmone peržiūrėjimą. Po derybų su duomenų gavėju buvo sutarta nutraukti Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartis, jos nutrauktos šių metų vasario viduryje“, – informavo M.Samkus
Viena „Turtuvos grupės“ sutartis su Registrų centru liko galioti: „Gyventojų registro duomenų teikimo sutartis buvo atnaujinta, joje nustatant aktualius (pagal šiandien galiojančius teisės aktų reikalavimus) duomenų teikimo ir gavimo teisinius pagrindus.“
Anot Registrų centro atstovo, po peržiūros dvi duomenų teikimo sutartys su „Turtuvos grupe“ buvo nutrauktos abipusiu susitarimu, o kita pakoreguota aiškiai apibrėžiant duomenų gavimo pagrindą ir taip paliekant kuo mažiau erdvės interpretacijoms ir piktnaudžiavimams.
„Visais atvejais, pastebėjus panašius atvejus, kai asmens duomenys yra tvarkomi netinkamai, asmuo turėtų kreiptis tiek į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, tiek į jo duomenis tvarkančias institucijas (šiuo atveju Registrų centrą)“, – sako M.Samkus.
Jis žada, kad esant net menkiausioms piktnaudžiavimo ar pažeidimų užuomazgoms bus imamasi veiksmų: „Paaiškėjus, kad duomenys galimai buvo naudojami neteisėtai, Registrų centras gali inicijuoti duomenų teikimo sutarties peržiūrėjimą, o nustačius sutarties pažeidimą, stabdyti duomenų teikimą ar nutraukti sutartį.“
M.Samkus akcentuoja, kad Registrų centro duomenų gavėjai pagal sutartis įsipareigoja „duomenis naudoti tik teisėtiems tikslams ir neatskleisti bei neperduoti duomenų tretiesiems asmenims“.
„Duomenys skolų išieškojimo įmonėms teikiami tik sudarytų sutarčių pagrindu ir duomenų gavėjams įsipareigojant gautus duomenis naudoti tik savo tiesioginėms funkcijoms, t.y. skolų išieškojimui atlikti ir įsipareigojant neperduoti gautų duomenų trečiosioms šalims. (…) Gavę duomenis, duomenų gavėjai automatiškai tampa šių duomenų tvarkytojais ir turi laikytis ne tik sutartyje numatytų įsipareigojimų, bet ir kitų duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų“, – sako M.Samkus.
-
Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
-
Šventieji vekseliai (2): sukčiauti Eimantui padėjo ir jam neabejingos moterys
-
Šventieji vekseliai (3): nusikaltimais įtariama pensininkė Aniceta, kurios žodis – šventas
-
Šventieji vekseliai (4): sukčių vaidinime – pinigų pervežėjas Vytautas Šustauskas
-
Šventieji vekseliai (5): iš mirštančios kalėjimo prižiūrėtojo tetos išviliotas parašas grįžo didele skola
-
Šventieji vekseliai (6): dramatiškoje sukčiavimo istorijoje – įtariamas nužudymas, išviliotas butas ir žinomas futbolininkas
-
Šventieji vekseliai (7): Eimantui talkinusi skolų išieškojimo bendrovė veikia iki šiol
-
Portale 15min – pirmasis Lietuvoje kriminalinis podkastų serialas
-
„Kabinetas 339“ komanda išleido pirmąjį kriminalinį podkastų serialą Lietuvoje: išgirskite pirmieji!
Kalbos apie įmonių kontrolę įstatymais nevirsta
Situaciją, kai skolų išieškotoja gali būti bet kuri įmonė ir tam nerekia jokio licencijavimo, bandyta taisyti, tačiau iki šiol teisės aktai teberuošiami.
Vyriausybė savo išvadoje dar pernai pripažino, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokių specialiųjų reikalavimų skolų išieškojimo veiklą vykdančioms įmonėms, jų veikla nėra prižiūrima priežiūros institucijos.
Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) buvo pavesta iki šių metų kovo parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla. Tačiau iki šiol tokio projekto nėra, o ši ministerija jau ilgą laiką neturi vadovo.
Sudarytos darbo grupės dalyviai tikisi, kad netrukus nauji projektai turėtų būti pateikti svarstymui.
„Problema tikrai egzistuoja: vartotojai dažnu atveju nežino, dėl kokios skolos yra vykdomas išieškojimas, kodėl būtent toks skolos dydis yra išieškomas, o ūkio subjektas negali pagrįsti nurodomų išieškojimo išlaidų. Vartotojai, kurie kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, neretai prašo tiesiog išsiaiškinti, už ką asmuo yra skolingas, kodėl reikalaujama sumokėti tam tikrą sumą. Skolų išieškojimo įmonės nepateikia paaiškinimų, tačiau toliau siunčia raginimus susimokėti. Įmonės, ilgai vykdydamos skolų išieškojimo procesą, didina skolų išieškojimo sąnaudas ir dažnu atveju maža skola tampa kur kas didesnė, nes skolų išieškojimo išlaidas turi padengti vartotojas“, – šiemet sausį komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Skolų išieškotojai patys norėtų licencijavimo
Minėtoje tarpinstitucinėje darbo grupėje dalyvaujančios Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis tikina, kad didžiosios skolų išieškojimo įmonės pačios palaikytų licencijavimą ir didesnę sektoriaus kontrolę. Mat dabar bevardės įmonės gadina reputaciją visam sektoriui.
„Balandžio 20 dieną mes kalbėjome su ministerijos atstovais, kad, jau kaip ir yra išgrynintas darbo grupės projektas, tai atskiras įstatymas. Bet jo turinys mums dar nėra žinomas. (…) Projektas yra išbaigtas, dabar tiesiog reikia ministerijai rasti laiko, resursų ir politinės valios judėti toliau“, – komentavo M.Šlepetis ir viliasi, kad projektas įsibėgės baigiantis karantinui.
Jis patikina, kad licencijavimas galėtų užkirsti kelią veikti nesąžiningoms įmonėms.
„Jei visos įmonės, kurios vykdytų tokią veiklą, būtų akredituojamos, patvirtinamos, būtų kažkokia priežiūros institucija, tai realiai, kažin ar kažkokie asmenys iš kalėjimo galėtų pradėti tokį verslą“, – sako M.Šlepetis.
Jis pastebėjo, kad kredito valdymo įmonių veikla jau yra reglamentuota Latvijoje.
„Mūsų asociacijos narės yra gerai žinomos reputacine prasme, visos yra tvarkingos įmonės, veikia skaidriai ir etiškai. O tie no name (įmonės be pavadinimo, angl.), kurių niekas nekontroliuoja, mes nuo pat pradžių identifikavome, kad jie teršia sektoriaus vardą, nesvarbu, ar veikia įstatymo ribose, ar kartais už įstatymo ribų. (…) Nuo pat pradžių sakėme, kad reglamentavimo ir susitvarkymo reikia“, – teigė M.Šlepetis.
Teisingumo ministerija: BDAR galioja ir skolų išieškojimo bendrovėms
Teisingumo ministerija aiškina, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tada, jeigu atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nustatytus pagrindinius principus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu.
„Duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir juos galima panaudoti tik tam tikslui, kuriam įgyvendinti jie buvo gauti. Teisėtas duomenų tvarkymas taip pat turi būti pagrįstas bent viena iš BDAR nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų. Laikantis šių reikalavimų, registrų duomenys gali būti teikiami minėtiems duomenų gavėjams – skolų išieškojimo bendrovėms. Skolų išieškojimo bendrovės, savo ruožtu, naudodamos gautus duomenis, turi laikytis BDAR reikalavimų ir užtikrinti jų įgyvendinimą“, – paaiškinimą atsiuntė ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius.
Ministerijos tarnautojai vertina, kad skolų išieškojimo bendrovės privalo užtikrinti, kad joms pateikti skolininkų duomenys išliktų konfidencialūs ir nebūtų atskleisti asmenims, kurie neturi teisės susipažinti su tokiais duomenimis.
„Šis reikalavimas reiškia, kad skolininkų duomenys būtų prieinami tik tiems darbuotojams, kuriems tai būtina žinoti, atliekant jiems patikėtas funkcijas. Tokių duomenų negalima skelbti ar kitaip viešinti. Kad būtų įgyvendintas šis reikalavimas, skolas išieškančios bendrovės privalo turėti pasitvirtintas asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančias vidines tvarkas, įdiegti atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones, reglamentuoti asmens duomenų judėjimo procesus“, – teigiama komentare.
Jeigu skolų išieškojimo bendrovės, gaudamos registro duomenis vykdo nusikalstamą veiklą, už tai baudžiamuosiuose teisės aktuose yra numatyta atsakomybė.
„Jūsų minima problema, iš dalies taip pat galėtų būti sprendžiama reguliuojant skolos išieškojimo įmonių veiklą – nustatyti skolos išieškojimo bendrovių steigimo ir jų veiklos kontrolės mechanizmą (pavyzdžiui, paskirti šių bendrovių veiklą kontroliuojančią instituciją, baudas už veiklos pažeidimus ir pan.)“, – vertina Teisingumo ministerija.
Jei beldžiasi skolų išieškojimo bendrovė, alternatyva – teismas
Jeigu skolininkas nesutinka su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, jis neprivalo skolos išieškojimo įmonei mokėti skolos ar jos išieškojimo administravimo išlaidų. Pats skolininkas turi spręsti, ar mokėti skolą ir prašomas skolos administravimo išlaidas skolų išieškojimo įmonei, paaiškina Teisingumo ministerija.
„Kalbant apie skolų administravimo išlaidas, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos ir nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (t.y. sumų, kurias kreditorius sumokėjo skolų išieškojimo įmonei už suteiktas paslaugas) priteisimo“, – teigiama komentare.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
Antroji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (2): sukčiauti Eimantui padėjo ir jam neabejingos moterys
Trečioji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (3): nusikaltimais įtariama pensininkė Aniceta, kurios žodis – šventas
Ketvirtoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (4): sukčių vaidinime – pinigų pervežėjas Vytautas Šustauskas
Penktoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (5): iš mirštančios kalėjimo prižiūrėtojo tetos išviliotas parašas grįžo didele skola
Šeštoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (6): dramatiškoje sukčiavimo istorijoje – įtariamas nužudymas, išviliotas butas ir žinomas futbolininkas
Septintoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (7): Eimantui talkinusi skolų išieškojimo bendrovė veikia iki šiol
15min atkreipia skaitytojų dėmesį: byla dėl šios istorijos ir galimų nusikaltimų yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Apie tyrimą
Šį tyrimą atliko 15min žurnalistai Birutė Davidonytė, Ernestas Naprys ir Dovydas Pancerovas. Didžioji dalis medžiagos surinkta per interviu su žmonėmis, nukentėjusiais nuo įtariamų sukčių. Iš aukų gavome ne tik liudijimus, bet ir kai kuriuos dokumentus ir įrodymus. Svarbios informacijos suteikė aukų interesams atstovaujantys advokatai Juris Petreikis ir Viktoras Onačko.
Dalį informacijos radome Vilniaus apskrities policijos komisariato kriminalistų surinktoje byloje ir Vilniaus apygardos prokuratūros surašytame kaltinamajame akte. Tyrimą vykdę pareigūnai ir prokurorai bendrauti atsisakė.
Panaudojome fragmentus iš anksčiau skelbtų publikacijų „Delfi“, „Aukštaitiškas formatas“, „Akistata“, „Kauno diena“.
Atskiras sistemines problemas, išryškėjusias per šį tyrimą, aptarėme su atsakingomis institucijomis: Kalėjimų departamentu, Notarų rūmais, Registrų centru, Policijos departamentu.
Svarbios informacijos suteikė kaltinamasis Andrius Raziūnas. Su mumis bendravo ir kaltinamoji pensininkė Antanina Stafeckienė. Kaltinamoji Agnė Raziūnė apsiribojo lakoniškais komentarais. Per šį tyrimą naudojome ir slapto filmavimo metodą, reikalingą atskleisti problemas, susijusias su įmone „Turtuvos grupė“, kurios klientų duomenys buvo naudojami galimoje sukčiavimo schemoje.
