„Pasaulio finansų rinkose šiemet gruodį itin stipriai suveikė vadinamasis „Kalėdų senelio ralio“ efektas – metų pabaigoje dėl mokestinių niuansų, teigiamų nuotaikų ar laukiamų prieaugių kitąmet paprastai atgyja akcijų ir kito turto pirkėjai, tai augina ir būsimų pensininkų investicijas į sočią senatvę. Investuotojų optimizmas dėl ateities būsimų pensininkų turtą augina jau 7 mėnesį iš eilės“, – aiškina Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 m., bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams sudaro 280,735 mln. Lt. „Sodra“ iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. Lt, o pensijų fondų dalyvių turtas metų pabaigoje sudarė iš viso 3,854 mlrd. Lt, dar 32,01 mln. Lt, trečio ketvirčio duomenimis, yra išmokėti iš sistemos pasitraukusiems gyventojams.
Ilgalaikė vidutinė metinė II pakopos pensijų sistemos grąža, skaičiuojant pagal 2004–2010 m. laikotarpį išdėliotą „Sodros“ įmokų grafiką, šiuo metu sudaro 2,56 proc. per metus. Kadangi akcijų rinkoms praėję dveji metai buvo labai sėkmingi, pagal atskirus akcijų dalies pensijų fondus šis rodiklis gali būti ir žymiai geresnis. Taip pat uždirbama grąža priklauso nuo to, kuriuo ekonomikos ciklo laikotarpiu prie sistemos prisijungė atskiras pensijų fondų dalyvis, ar jis keitė pensijų fondus.
„Po didžiausios krizės per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį būsimų pensininkų turtas jau ne tik atsitiesė iki buvusios vertės, tačiau skaičiuoja vis didesnius prieaugius. Dar tik įžengiame į ekonomikos vystymosi etapą, tad būsimų pensininkų turtas turės papildomą impulsą uždirbti iš investicijų – teigiamus prieaugius rinkos prognozuoja dauguma analitikų. Gyventojams tikrai nevertėtų baimintis trumpalaikių turto vertės svyravimų, kuomet taupoma 20 metų ir ilgesniam laikotarpiui“, – tikina Š.Ruzgys.
Vyriausybės skriauda taupantiems – milijardas
Dėl Vyriausybės sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondų sąskaitas (nuo 5,5 proc. iki 2 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“) pensijų fondų iš „Sodros“ jau nepasiekė 905,5 mln. Lt, o dar 64,211 mln. Lt pensijų fondų dalyviai neteko dėl negautos investicijų grąžos. Bendra skriauda ateities pensininkams jau sausį perlips 1 mlrd. Lt.
„Estija nuo šių metų ne tik įsivedė eurą, tačiau ir ėmėsi atstatyti įmokas į dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose, jas vėliau numatyta palaipsniui didinti. Suprantama, kad blogėjančios demografinės tendencijos lems vis prastesnes valstybės galimybes išlaikyti didėjantį pensininkų būrį, todėl būtina senatvei pradėti ruoštis iš anksto“, – teigia Š.Ruzgys.
Lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
