Šventojoje laikinųjų molų nebus

Priėmus sprendimą Šventosios uostą atstatyti etapais ir pradėti nuo mažo uostelio, nuspręsta, kad nereikia ręsti ir laikinųjų molų. Ateityje, pastačius didesnį uostą, bus galimybė įrengti kelias dešimtis metų tarnausiančius molus.
Šventosios mažųjų laivų uostelis jau atidarytas.
Šventosios mažųjų laivų uostelis bus atstatomas etapais / Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr.
Temos: 1 Molas

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros skyriaus viršininko Vytauto Paukštės, uosto direkcijos užsakymu buvo paskaičiuota, kiek kainuotų įrengti laikinus, maždaug trejiems metams skirtus molus ir užtvaras. Įgyvendinti šį sumanymą kainuotų 9–12 mln. Lt. Kainų skirtumą lemia tai, kokios medžiagos būtų naudojamos.

„Jei molai būtų statomi naudojant vien geotekstilę, po ledonešio gali tekti vėl atlikti tam tikrus darbus, nes ledai geotekstilę gali suplėšyti“, – pasakojo V.Paukštė.

Taip pat buvo apskaičiuota, kiek sąnašų patektų į uostą esant molams ir be jų. „Sąnašų nebus išvengta ir esant molams, nes jos atplukdomos ir iš Šventosios upės, ir iš jūros. Nustatyta, kad molai duoda efektą, bet jis nėra toks didelis. Jeigu nebūtų molų, tikėtinas užnešimas – 57 tūkst. kub. m, o jei molai būtų, sąnašų galėtų būti 34 tūkst. kub. m“, – pasakojo V.Paukštė.

Pigiau valyti dugną

Anot V.Paukštės, molų neturinčio uosto dugnui valyti nuo sąnašų per metus prireiktų apie 1,5 mln. Lt, o įrengus molus – apie 860 tūkst. Lt. Tad molai atsipirktų tik per 20 metų. Jis pasiūlė Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdžio nariams verčiau parinkti rangovą, kuris uoste nuolat valytų dugną.

„Rangovas privalėtų turėti budinčią žemsiurbę, kad po audringesnių orų įvykus užnešimui ar šiaip susikaupus sąnašoms dėl natūralių procesų, užtikrintų projektinius gylius. Tokią sutartį norėtume turėti trejiems metams“, – tarybos nariams siūlė V.Paukštė.

Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Šventosios mažųjų laivų uostelis jau atidarytas.
Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Šventosios mažųjų laivų uostelis

Posėdžiui pirmininkavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis svarstė, ar nepasikartos šį rudenį nusikalbėjusi latvių kompanijos istorija – šie dugną valė, tačiau numatyto gylio taip ir nepasiekė.
„Kad nebūtų taip, jog savaitę uostas veikia, savaitę – ne. Ar galima užtikrinti nepertraukiamas galimybes net ir po prastesnių metereologinių sąlygų kažkurį laiką įplaukti į uostą“, – klausė E.Masiulis.

V.Paukštės teigimu, prastiems orams galima pasiruošti. „Organizuotume darbus ir gylis turėtų būti palaikomas nuolat, o ne tik gavus užduotį. Manau, kad turint vietoje žemsiurbę įmanoma užtikrinti, kad uostas veiktų“, – tikino V.Paukštė.

Klaipėdos uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo teigimu, kitąmet dėl dugno sąnašų valymo problemų kilti nebeturėtų. Anot jo, praėjusią vasarą gruntas buvo šviežiai iškastas ir čia pat supiltas, tad pirmoji audra nuplovė tūkstančius kubinių metrų sąnašų. Dabar šis gruntas išvežamas ir kitais metais tokio taršos šaltinio nebebus.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos