Jau šį mėnesį Šventosios uosto atstatymu besirūpinanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipsis į Palangos savivaldybę dėl projektavimo sąlygų Šventosios uosto detaliajam planui rengti išdavimo. Sudarius detalųjį planą bus pradėtas projektavimas, o parengus techninį projektą užvirs ir konkretūs darbai.
Tilps 500 laivų
Atlikus Šventosios uosto galimybių studiją buvo pasiūlyti penki galimi atstatymo variantai. Buvo pasirinktas ne pats mažiausias ir ne brangiausias – daugiau kaip 100 mln. eurų įvertintas – variantas. Planuojama, kad Šventojoje galėtų švartuotis beveik 500 laivų. Projekto įgyvendinimas atsieis 53 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų sudarys Europos Sąjungos fondų pinigai.
„Buriuotojai išreiškė pastabą, kodėl daug vietos skirta mažesniems laiveliams, o 10–15 metrų ilgio kateriams per mažai vietos. Jei planuojamas uostelis, į kurį atvyks Baltijos pajūrio, Skandinavijos pramoginiai laivai, teigiama, kad jie netilps. Tačiau 800 vietų uostelio kaina yra dviguba ir valstybės galimybės nėra tokios didelės“, – sakė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Pasak jo, reikia rimtai įvertinti tai, iš ko šis uostas gyvens – bus pritaikytas pramoginiams, žvejybiniams laivams, o jų srautas negarantuos didelių pajamų, kitaip nei Klaipėdos uostas, milijonus surenkantis iš atplaukiančių didelių laivų už tonažą, krovą ir kt.
Dar viena direkcija
Eugenijus Gentvilas iškėlė klausimą, ar verta, kaip numatyta įstatyme, steigti atskirą Šventosios uosto direkciją.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas iškėlė klausimą, ar verta, kaip numatyta įstatyme, steigti atskirą Šventosios uosto direkciją. Ateityje tokia turėtų atsirasti, o kol kas fukcijas vykdo Klaipėdos uostas.
Pasak. A.Štaro, sezoninis uostas žiemą bus gerokai apmiręs, tad ar verta kurti atskirą direkciją, dar bus diskutuojama.
E.Gentvilas pasakojo, kad jau šią savaitę uoste viešės Brėmeno uosto delegacija. Šio uosto vadovybė rūpinasi ne tik šiuo, bet ir Brėmenhafeno uostu. „Tai geras pavyzdys. Administracija yra viena, nes dviem krovininiams uostams nėra prasmės dubliuoti funkcijas, nors abu uostai sugebėtų išsilaikyti ir uždirbti“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Džiaugiasi iniciatyva
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Vytautas Stalmokas. |
Palangos meras Vytautas Stalmokas džiaugėsi, kad kurorto kuruojama Šventoji sulauks tokių investicijų, ir teigė, jog Palangos valdžia nebūtų pajėgi viena vystyti tokio projekto. Palangos metinis biudžetas siekia 60 mln. Lt.
„Palanga yra ne tik tai, tai ir Šventoji. Palanga gyvena iš turistų srautų, kurie nori paslaugų. Turime viziją, kas galėtų būti Šventosios uoste ir iš ko gautume pinigų, – kalbėjo meras. – Pinigai būtų generuojami už laivų stovėjimą krantinėse, o žiemą ant krantinių nemačiau jachtos, kuriai nereikėtų remonto, įgulos, kuriai atvykus nereikėtų apsipirkti, krantinėse galėtų būti plėtojamas verslas.”
V.Stalmokas teigė, kad Šventojoje galėtų atsirasti ir buriavimo mokykla, būtų rengiamos profesionalų, mėgėjų, vaikų bei suaugusiųjų jūrinės varžybos.
