Dar prieš kelerius metus buvo pasirinktas optimaliausias Šventosios uosto atstatymo variantas, pagal kurį akvatorijoje tilptų 495 laivai, ant kranto – 160. Gylis uostelyje siektų 6 metrus, o išorinėje dalyje – 7 metrus. Čia taip pat iškiltų buriavimo mokykla, parduotuvės, dokai, būtų teikiamos kitos paslaugos. Atstatymas, kuriam ketinama gauti ir Europos Sąjungos lėšų, kainuotų apie 53 mln. eurų.
Nori gilesnio uosto
Norą jau dabar atstatyti gilesnį uostą išreiškė bendrovė „Orlen Lietuva“, kurios dviem vilkikams, aptarnaujantiems Būtingės terminalą, išorinėje uosto dalyje reikia 9 metrų, o vidinėje – 7 metrų gylio. Šiam išgilinimui papildomai reiktų 100 mln. Lt. Tarybos narių teigimu, tai galėtų būti įgyvendinta, jei įmonė prisidėtų prie projekto. Teigiama, kad abu vilkikai ir toliau gali švartuotis Klaipėdos uoste, o ateityje – bazuotis giliavandeniame uoste ties Būtinge.
Techniniai sprendimai leidžia pradėti nuo mažojo uosto atstatymo, neužkertant galimybės ateityje atstatyti uostą su ilgesniais molais, gyliais, - teigė susisiekimo ministras.
„Šventosios uosto įstatyme yra nuostata, kad atstatant uostą būtina suteikti galimybes Būtingės terminalo aptarnaujantiems laivams užeiti į šį uostą, tačiau jei statybos kaina vien tik dėl to išauga apie 100 mln. Lt, puikiai suprantame, kad nei valstybė, nei ministerija, nei uosto direkcija, nei Europos Sąjunga nebūtų pasiruošusi priimti tokio sprendimo“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Orlen Lietuva“ vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius Linas Baužys teigė, jog ši bendrovė yra strateginės reikšmės objektas, turintis potencialiai pavojingų įrenginių.
„Turime užtikrinti plūdurų saugumą. Per 10 mėnesių uostui už laivų stovėjimą sumokama apie 56 tūkst. Lt. Tačiau sąnaudos nėra pagrindinė priežastis – nuo uosto iki plūdurų yra trys valandos plaukimo, apie kokį greitą reagavimą galime kalbėti?“ – klausė L.Baužys.
E.Masiulio teigimu, Šventosios uoste nėra tokio intensyvumo, kad išleistos lėšos artimiausiu metu pasiteisintų. „Techniniai sprendimai leidžia pradėti nuo mažojo uosto atstatymo, neužkertant galimybės ateityje atstatyti uostą su ilgesniais molais, gyliais“, – tikino susisiekimo ministras. Anot jo, šis uostas pirmiausia skirtas žvejų bei pramoginiams 3–4 metrų laivams. Kad uostas vėl nebūtų užneštas, ketinama ieškoti rangovo, kuris jau nuo kitos vasaros trejus metus čia nuolat laikytų žemsiurbę ir palaikytų reikiamą gylį.