Taip pat pateiktas vertinimas, kuris parodo, kiek savivaldybių pajamos būtų didesnės, jei jų turto mokesčių lengvatos arba tarifai siektų panašių savivaldybių vidurkį. Duomenis galima nagrinėti 2015–2021 m. laikotarpiu.
„Savivaldybės pačios nustato lengvatas ir tarifus, vienos pasirenka juos aukštesnius, kitos – žemesnius. Finansų ministerija pateikia savivaldybėms įrankį, kuriuo naudodamosis jos gali pasilyginti su panašiomis savivaldybėmis ir įsivertinti, kiek jų pajamos galėtų būti didesnės, jei atitiktų vidurkį. Remiantis šia analize, savivaldybės gali atitinkamai formuoti pajamų politiką, geriausiai atitinkančią jų gyventojų poreikius“, – sako finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas.
Savivaldybių pajamos susideda iš gyventojų pajamų mokesčio, dotacijų iš valstybės biudžeto ir savarankiškų pajamų. Savarankiškas pajamas sudaro tokios pajamos, kurias savivaldybė gauna nepriklausomai nuo centrinės valdžios finansavimo ar dotacijų, t.y., mokesčiai, rinkliavos ar pajamos iš savivaldybės teritorijoje teikiamų paslaugų.
Vieni pagrindinių savarankiškų mokestinių pajamų šaltinių savivaldybėms yra žemės ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai. Svetainėje galima nagrinėti savarankiškų pajamų struktūrą, dalį nuo viso biudžeto, jos dinamiką bei kiek savivaldybių pajamos galėtų būti didesnės, jei jos peržiūrėtų nuo jų tiesiogiai priklausomus veiksnius, t.y., sumažintų klasterio vidurkį viršijančias lengvatas arba padidintų tarifus, mažesnius už klasterio vidurkį. Atliktas vertinimas rodo, kad dėl šių veiksnių 2021 m. savivaldybės papildomai galėjo gauti 26,38 mln. eurų pajamų.
Siekiant palyginamumo, savivaldybės suskirstytos į klasterius (didieji miestai, kurortai, kaimiškosios ir kitos savivaldybės) laikantis principo, kad skirtumai juose būtų kuo mažesni, o tarp skirtingų klasterių – kuo didesni. Svetainėje naudojami santykiniai pajamas lemiančių veiksnių (lengvatų ir tarifų) rodikliai, kurie leidžia lyginti savivaldybes tarpusavyje.
Svetainėje galima pasižiūrėti, kiek daugiau pajamų prie savo biudžetų galėtų surinkti savivaldybės bei kiek tai sudaro procentiškai. Didžiausias potencialias papildomas pajamas iš turto mokesčių, lyginant su savivaldybės biudžetu, 2021 m. galėjo surinkti šios savivaldybės: Vilniaus r. – 3,47 proc. papildomų pajamų, Klaipėdos r. – 3,39 proc., Šiaulių r. – 2,59 proc., Kauno r. – 1,84 proc., Kretingos r. – 1,84 proc.
Kokią informaciją apie save gali rasti savivaldybės
Kaip pavyzdys pasirinkta Vilniaus r. savivaldybė, 2021 m. duomenimis, potencialiai galėjusi surinkti daugiausia pajamų iš turto mokesčių, lyginant su jos biudžetu.
Vilniaus r. savivaldybė priklauso kitų savivaldybių klasteriui (šiam klasteriui taip pat priklauso Elektrėnų, Kaišiadorių r., Kauno r., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Utenos r. ir Visagino savivaldybės). 2021 m. jos pajamos siekė iš viso 134,28 mln. eurų: GPM sudarė 54 proc. arba 72,49 mln. eurų, dotacijos – 37,7 proc. arba 50,57 mln. eurų, savarankiškos pajamos – 8,4 proc. arba 11,22 mln. eurų.
2021 m. Vilniaus r. savivaldybės savarankiškas pajamas sudarė: žemės mokestis – 24,4 proc., 2,74 mln. eurų, NT mokestis – 17,9 proc., 2,01 mln. eurų, kitos savarankiškos pajamos – 57,6 proc., 6,46 mln. eurų.
Žemės ir NT mokesčių bendros pajamos 2021 m. Vilniaus r. savivaldybėje sudarė iš viso 4,75 mln. eurų. Tuo tarpu turto mokesčių pajamų atotrūkis sudarė 4,65 mln. eurų (palyginimui – 2015 m. turto mokesčių pajamų atotrūkis šioje savivaldybėje sudarė 2,41 mln. eurų – 2015-2021 m. atotrūkis nuosekliai augo, išskyrus 2019 m., kai buvo sumažėjęs iki 2,7 mln. eurų).
Šį 4,65 mln. eurų atotrūkį sudaro atotrūkis dėl lengvatų – 1,31 mln. eurų, atotrūkis dėl tarifų – 3,35 mln. eurų. Būtent ši suma – 4,65 mln. eurų – sudaro anksčiau minėtą savivaldybės turto mokesčių pajamų potencialą – 3,47 proc., t.y., tiek prie bendro biudžeto (134,28 mln. eurų) savivaldybė galėtų gauti papildomai, jei peržiūrėtų savo turto mokesčių lengvatas ir tarifus iki klasterio vidurkio. Minėtos potencialios savivaldybės pajamos – 4,65 mln. eurų – sudaro beveik tiek pat, kiek 2021 m. savivaldybė surinko iš turto mokesčių (4,75 mln. eurų), t.y., šių mokesčių ji galėtų surinkti beveik dvigubai daugiau nei 2021 m. (97,92 proc. daugiau).
