Atnaujinta liepos 10 d. 15.40 val. – papildyta „Biznio mašinų kompanijos“ komentaru (apačioje).
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) yra ta organizacija, kuri pasirūpina, kad po pamokų įvairius būrelius norintys lankyti vaikai gautų tam po 15 eurų per mėnesį ir galėtų rinktis akredituotas programas.
Šiemet pinigai – ne iš biudžeto, o iš ES fondų. 21,46 milijono eurų LMNŠC užsitikrino projektu Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra.
Toks projektas buvo itin sėkmingas, ir nedideli ES tikslai – įtraukti 150 tūkst. vaikų – jau kone pasiekti.
Tačiau pinigų dar likę – tad LMNŠC ėmė pirkti.
Už 534 tūkst. eurų nupirkta „eismo saugumo mokymo priemonė“ – internetinė svetainė, su vaizdo pamokomis, testais ir kompiuterine grafika vaikams. Be jokios konkurencijos ši pinigų suma atiteko „Biznio mašinų kompanijai“.
Vienos 15min paklaustos technologijų bendrovės atstovai, pažvelgę į techninę specifikaciją ir kainą, nedviprasmiškai rėžė – „vagystė“, tačiau oficialiai komentuoti atsisakė.
IT ekspertas ir verslininkas Jonas Jankūnas, įkūręs svetainę www.ketbilietai.lt, paprašytas įvertinti galimą kainą, teigia, kad toks projektas galėtų kainuoti bent perpus pigiau. Projekto įgyvendintoja LMNŠC aiškina, kad kainą lemia didelis projekto sudėtingumas ir reikalingi itin brangūs testų sudarytojai.
15min kalbinti LMNŠC atstovai iš tiesų nusivylę – laukė daugiau tiekėjų ir norėjo sveikos konkurencijos.
Už vaiko mokymą – 100 eurų per dieną
Kitas abejonių keliantis LMNŠC pirkinys – mokymai vaikams, kurie kainuos maždaug po 100 eurų vienam vaikui per dieną. Todėl bus tik 800-880 „laimingųjų“ vaikų. Iš viso tam bus išleista apie 800 tūkstančių eurų. Maždaug tokia suma skiriama visiems Lietuvos vaikams per mėnesį lankyti būrelius.
Vėl – „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) laimėjo 4 pirkimo dalis iš 8 – už daugiau nei 400 tūkstančių eurų be jokio konkurento, nes kitų pasiūlymų nebuvo. Į pirkimų dalis niekas pasiūlymų daugiau neteikė, nors pati LMNŠC skaičiuoja, kad vien Lietuvoje yra apie 2000 bendrovių, o pirkimas tarptautinis.
15min kreipėsi į švietimo srityje aktyviai veikiančią bendrovę su paklausimu, kodėl taip galėtų būti. Gautas paaiškinimas – sąlygos ribojančios ir pritaikytos „vienam“, todėl ji nedalyvavo.
BMK dabar vaikus mokys sveikatos ir veterinarijos mokslų, fizinių, gyvybės ir žemės ūkio, socialinių gebėjimų, teisės bei meno. Tuo tarpu IT gebėjimų mokys „IT Edukacija“, kuri sudalyvavusi laimėjo atskirą pirkimo dalį netgi mažesne kaina (92,5 tūkst. eurų), nei savo dalyse siūlė BMK (101-107 tūkst. eurų). Konkurse sudalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuskynė dvi pirkimo dalis pasiūlęs po 92,5 tūkst. eurų, matematikos, informatikos bei išmaniųjų specializacijų mokymams, vienoje dalyje konkurencijos taip pat nebuvo.
LMNŠC atstovai vėl aiškina – programos vertingos, na ir kas, kad vienkartinės, nes vaikai bus atvežti, pavalgydinti, gaus užduočių namo. Bet pripažįsta, kad norėjo daugiau konkurencijos ir kad programos įgautų tęstinumą.
ATEA į neformalų vaikų švietimą įžengė pernai – laimėjo konkursą rengti 500 mokytojų rengimo programas ir organizuoti savaitės trukmės mokymus. Pirkimo vertė 48,3 tūkst. eurų. Pikantiška detalė ta, kad mokytojus LMNŠC apgyvendina 5 žvaigždučių viešbutyje „Narutis“.
„Narutis“ sugebėjo laimėti LMNŠC konkursą pasiūlęs vos vienu euru mažesnę kainą, nei kitą mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis „Ateities personalas“ – mokytojų nakvynės atsieis 56,6 tūkst. eurų, arba po 35-40 eurų už vieną, dar 10 eurų atsieis pusryčiai ir vakarienė. Joks kitas viešbutis pirkime nedalyvavo. Pats centras mokytojus maitina pigiau – nupirko pietus po 4,5 euro.
Ketbilietai.lt įkūrėjas: kaina dviguba
J.Jankūnas 15min prašymu sutiko pasidalinti nuomone apie įvykusį saugaus eismo interneto svatainės pirkimą už 534 tūkstančius eurų.
„Iš tikrųjų sunku nustatyti kainą, kokia ji realiai turėtų būti, nes yra vienas labai didelis nežinomasis – tai animacijų gamyba. Ji gali būti nuo kelių šimtų eurų iki kelių tūkstančių eurų už sekundę, tose ribose. Tai sudarytų mažiausiai 70-80 procentų viso biudžeto“, – sako J.Jankūnas.
Jis skaičiuoja, kad rinkoje realiai tokia svetainė galėtų kainuoti 100-200 tūkst. eurų, ir ji jau turėtų geros kokybės animaciją, sistemą, valdymą ir viską, ko reikalaujama.
„Kainą galėtų labai stipriai koreguoti užsakovo pageidavimai. Tarkime, gali iškelti reikalavimą, kad kelio ženklui saulės atspindys vienoks būtų, ar tekstūra kažkokia matytųsi, tai susidėtų į kainą. Todėl sunku vertinti, bet, mūsų požiūriu, galima būtų padaryti pigiau – dvigubai, galbūt netgi dar labiau. Bet čia toks preliminarus vertinimas, tiesiog atsidarėme sąlygas, paskaitėme, ir įsivaizduojame, kad pagal tiek valandų skaičių mes galėtume padaryti“, – vertina J.Jankūnas.
Jis patikino, kad tikrai ne viena bendrovė rinkoje yra pajėgi įgyvendinti tokį užsakymą.
„Mes nematėme šio pirkimo, bet mes nelabai ir orientuojamės į valstybinius konkursus – ten yra savų niuansų. Kartais sudėtinga bendrauti, todėl aš manau, kad tos įmonės, kurios dalyvauja konkursuose, jos tiesiog užsideda dar papildomą kainą dėl to, kad reikės dirbti su valstybine institucija, ten yra visokių nežinomųjų“, – sako J.Jankūnas.
Daugiausiai tokiame projekte, anot IT eksperto, kainuotų animatorių darbas specialiomis programomis. Tai priešinga LMNŠC teiginiams, kad brangiausia – aukštos kvalifikacijos specialistai, rengiantys turinį.
„Visa kita, pačias situacijas sukurti, testus sukurti, tikrai yra nesudėtinga ir ekspertų rasti galėtų, kas galėtų sukurti tuos siužetus. Tai tikrai nesudėtinga ir nesudaro daug pinigų“, – sako ketbilietai.lt vadovas ir įkūrėjas.
Pagal technines sąlygas, svetainė turi būti skirta pėstiesiems, dviratininkams ir vairuotojams, ji turės 240 testo klausimų, 24 saugaus elgesio eismo aplinkoje temas, ji bus iliustruota ir interaktyvi, naudojant animuotą ar filmuotą medžiagą.
„Simuliuojamos situacijos siužete turi būti pavaizduota dinamiška besivystanti pavojinga eismo situacija, kurią SMP vartotojas turi identifikuoti ir tinkamai sureaguoti. SMP turi įvertinti vartotojo gebėjimą identifikuoti pavojingą situaciją, bei įvertinti, ar buvo laiku sureaguota į iškilusį pavojų. Interaktyvumo lygis aukštas arba labai aukštas, interaktyvumo tipas – aktyvus“, – teigiama specifikacijose ir nurodoma, kad vienos situacijos trukmė – ne mažiau 30 sekundžių, jos aplinka turi būti fotorealistinė, vaizduoti realias vietas.
Dėl neskaidrių mokymų griežia dantį
15min kreipėsi ir į dar vieną aktyviai švietimo srityje veikiančią nepriklausomą organizaciją, kurios paprašėme įvertinti LMNŠC įsigytus mokymus vaikams – vieno vaiko kursai valstybei atsieis apie 1000 eurų. Įmonės atstovai sutiko komentuoti tik anonimiškai.
„Subjektyviai vertinant, šio pirkimo sąlygos yra visai panašios į įprastą praktiką, kur dažnai prašoma turėti panašių pirkimų patirties, tik šiuo atveju paslaugų turinys yra labai siauros specializacijos ir pačios sąlygos labai griežtos. Vertinant NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) konkurso sąlygas: naujas tiekėjas, koks jis įdomus, šiuolaikinis ir kvalifikuotas bebūtų, nebegali dalyvauti šiame konkurse, jeigu jis per paskutinius 3 metus neturi įgyvendinęs didelės vertės sutarčių NVŠ programų kūrimo ir įgyvendinimo srityje“, – apibendrina įmonės atstovas.
Anot jo, ateityje, nesikeičiant tokiems kvalifikaciniams reikalavimams, tokio pobūdžio konkursuose galės dalyvauti tik tie patys tiekėjai, o nauji į juos nepateks.
Jis nurodo ir eilutes pirkimo sąlygose: specialistai privalo turėti patirties kuriant ir įgyvendinant ne mažiau kaip dvi siūlomos krypties NVŠ programas, programos sukūrimo komandoje turi būti ne mažiau kaip keturi asmenys: vadovas ir ne mažiau kaip trys specialistai, kurie turi turėti patirties, aprašytos kvalifikacijos reikalavimuose.
„Subjektyvia ekspertų nuomone, vienai tokiai programai sukurti užtektų ir 1 žmogaus. Konkrečiai šiame konkurse nutarėme nedalyvauti, nes neformalus švietimas tiesiog nėra mūsų pagrindinė kryptis, dirbame su formaliu švietimu. Tačiau pasidomėjus, kas konkursą laimėjo, kyla dvejonių, kokiu būdu kompiuterinę įrangą perpardavinėjanti bendrovė atitiko visus griežtus neformaliojo švietimo programų kūrimui keltus reikalavimus, galbūt bendrovė pakeitė veiklos kryptį ir yra pajėgi kurti švietimo programas, visko gali būti“, – teigė neįvardytu panoręs likti atstovas.
Jis patikino, kad jokia įmonė nenori tuščiai gaišti laiko tokiems viešiesiems pirkimams.
5 žvaigždučių nereikalavo
Didžiausias LMNŠC direktoriaus pavaduotojos Gitanos Viganauskienės apgailestavimas – kad į viešus pirkimus neatsiliepė daugiau tiekėjų.
„Narutyje“ apsistoję mokytojai gilino bendrąsias kompetencijas, o taip pat STEAM kompetencijas – tai gamtos mokslų (angl. Science), technologijų (angl. Technology), inžinerijos (angl. Engineering), meno/dizaino (angl. Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritys.
„Praktiškai mokytojas išėjęs gali pats parengti savivaldybei akreditacijai programą – žino niuansus, kaip aprašyti metodus, kaip taikyti – ir yra čia praktinė nauda, mes po 250 mokytojų iš kiekvienos programos išleidžiame sustiprėjusius, jie gali eiti į NVŠ rinką. Aišku, čia apmokėjimas eina lektoriams. O maitinimas, „Narutis“, nupirkti atskirai, tačiau aš net paėmiau jų pasiūlymą – 26 eurai su vakariene ir pusryčiais. Ir „Narutis“ valdo ne tik savo „Narutį“, bet ir turi kažkokius nakvynės namus, kur irgi apnakvindina mokytojus“, – aiškina G.Viganauskienė.
Tačiau šie skaičiai nesutampa su viešai pateikiama sutartimi, kurioje vienos nakvynės įkainis – 35-40 Eur, o dar 10 eurų kainuoja vakarienė ir pusryčiai. Mokytojai mokosi savaitę.
„5 žvaigždučių reikalavimo tikrai nebuvo, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) niekaip nepraleistų to. Tačiau yra minimalus reikalavimas – 3 žvaigždutės. Mes taip ir į sąlygas įrašėme, bet gavome tai, ką gavome“, – sako G.Viganauskienė.
Iš viso LMNŠC neformaliajam vaikų švietimui (NVŠ) užsitikrino 21 milijono eurų ES paramą, didžioji jos dalis naudojama veiklų krepšeliams finansuoti – tam per mėnesį reikia apie 1 mln. eurų (15 eurų vienam vaikui per mėnesį). Kita dalis pinigų skirta ir kitiems projektams – jau aprašytiems mokymams, interneto svetainei.
Vaikų mokslai – brangiau nei mokytojų „Narutyje“
15min paklausė, ar ne per brangu atrodo tai, kad vienam vaikui mokslai kainuos kone 100 eurų per dieną, kai kitiems įprastai skiriama po 15 eurų per mėnesį. Netgi mokytojų mokymai, apsistojus „Narutyje“, kainavo maždaug po 70 eurų per dieną.
„Programos vykdytojai, turi apnakvindinti, turi maitinti tris kartus per dieną. Už visą tą sumą. Vaikas atvažiuoja 4 kartus po tris dienas, po 24 valandas. Čia ne vienam kartui tiek. Čia visas mokymų procesas per metus. Kodėl 144 valandos – mes susiejame, na, pavyzdžiui, mūsų centro būrelis vyksta du kartus per savaitę po dvi akademines valandas, kad vaikas per metus mokslo pasiektų kažkokį rezultatą – tai yra programa konstruojama iš 144 valandų“, – sakė G.Viganauskienė.
Ji tikino, kad pirkimo sąlygos buvo švelninamos net kelis sykius – išimtas netgi žodis „vaikams“, kad tik galėtų pretenduoti daugiau tiekėjų.
„Tie, kurie gali dalyvauti, tai įvairūs kalbų centrai. Lietuvoje NVŠ paslaugas teikia virš 2000 tiekėjų, tad mes čia tikrai taikomės ne į vieną. Tiesiog mes žinome, kad rinkoje yra veikiančių, ir labai daug. Ir IT, ir robotistai, ir kalbų mokyklos veikia, skautai, šauliai, asociacijų yra, kurie pilietiniu mokymu užsiima, ir verslumu, galvojome gal „Junior Achievement“ susidomėtų“, – sakė G.Viganauskienė.
Turėjo kilnų tikslą
G.Viganauskienė aiškina, kad vaikų neformaliam švietimui nupirktos programos ir mokymai turėjo kilnų tikslą – „projekto idėja buvo ta, kad ištrauktume iniciatyvius Lietuvos žmones, kurie galėtų dirbti su vaikais, turinčiais kryptingų poreikių“. Ji vylėsi, kad nauji tiekėjai, tas programas vėliau tęstų komerciškai.
„Lietuvoje irgi yra tokių apraiškų, kaip neakivaizdinės mokyklos – mes turime „Olimpą“ fizikams, ten ruošia olimpiadoms, dar yra labai žinomas „Fotonas“, ten neakivaizdžiai vaikai sprendžia uždavinius. Tačiau tai yra labai nedidelė pasiūla. Tai va, mūsų idėja buvo, kad pastiprintume, ištrauktume tuos tiekėjus, kurie galėtų panašius mokymus teikti“, – sako G.Viganauskienė.
Ji pripažįsta – tikslas nebus pasiektas, projektas baigsis kitąmet balandį.
„Mes buvome labai dideli optimistai, galvojome, kad tų tiekėjų tikrai bus labai daug, suskirstėme pirkimą į daug dalių, į 8 pirkimo dalis, į vieną dar iki šiol negavome pasiūlymų. Trečią kartą paskelbtas konkursas, o va norinčių rinkos dalyvių nėra“, – sako G.Viganauskienė.
Tiekėjai turės parengti programas, jas įgyvendinti ir suteikti „visą paketą“ vaikams.
„Praktikoje tai atrodys labai paprastai – tai yra neakivaizdinė mokykla, kuri dažniausiai veikia mokinių atostogų metu, nebūtinai vasaros. Tai yra keturi kartai – vaikai atvažiuoja į realią darbinę aplinką, laboratoriją, teatrą, pagal sritį, ir jie su profesionalais dirba, būtent pagal tą programą, ta tema. Ir jie baigia 144 valandų kursą (iš jų 96 val. – kontaktiniai užsiėmimai, 48 val – savarankiškas darbas namuose – 15min). Jie turi ir namų darbus tarp sesijų suformuotus, ir užduočių visus komplektus, ką jie turi padaryti“, – mokymų verte neabejoja G.Viganauskienė.
Pirkimo dvi dalis iš 8 laimėjo VGTU, centro atstovė parengtas programas vadina fantastiškomis.
„VGTU programos buvo žymiai geresnės nei BMK, dar dalyvavo „Robotikos mokykla“. VGTU turi ir potencialą, o ir perspektyvoje jiems aktualu mokinius pritraukti“, – sako G.Viganauskienė.
Iš viso pagal pirkimą bus parengta 40 programų, jos bus skirtos 800-880 vaikų. Viena programa – 20-čiai vaikų.
Pusė milijono už svetainę – nes niekas nedalyvavo
Priemonė vaikams mokytis saugaus eismo, pasak LMNŠC atstovės, rengiama pagal priemonių planą, kuris parengtas bendradarbiaujant su Kelių direkcija, Susisiekimo ministerija, ir kitomis institucijomis.
„Čia jau seniai buvo tokia nuostata, kad reikia priemonės visiems Lietuvos vaikams – ne kažkokio mažo žaidimo, dėlionės, šviesoforo ar atšvaituko, bet kad priemonė būtų pasiekiama visiems vaikams, ją būtų galima naudoti per bendrąsias saugos pamokas, kad būtų pritaikyta įvairioms amžiaus grupėms pagal turinį“, – aiškina G.Viganauskienė.
Ji patikina, kad svetainės struktūra bus gana įvairialypė, joje numatyta daug funkcijų: pavojaus suvokimo testai, kuriuos ruošia eismo psichologai, filmuota medžiaga bus iš realių Lietuvos miestų gatvių.
„Žinokite, nuoširdžiai sakau, labai laukėme daugiau dalyvių – tarptautinis atviras konkursas, tris mėnesius kabėjo sąlygos, laukėme skundų, laukėm kažkokių pastabų – galime gi keisti sąlygas. Sąlygas su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) suderinom. ESFA palaimino, Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino skelbimus, nes tarptautiniai pirkimai, bet nieko“, – sako G.Viganauskienė.
Ji tikino, kad svetainėje IT dalis – nedidelė, kadangi „reikia patikrinti vaiko žinias, reikia N skaičių klausimynų kiekvienai amžiaus grupei, čia reikia išmanyti ir mokyklos bendrosios saugos programą“.
Centro direktoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad apskritai tik 5 tiekėjai atsivertė pasižiūrėti pirkimo sąlygas, nors projektą viešino ir ministerija.
„Turime problemą su vyresniais vaikais – jie vaikšto su ausinukais per perėją ir nejaučia pavojaus, visiškai baigia prarasti savisaugos instinktą. Kas mums labai gerai – centras atsako už tą saugaus eismo ugdymą ir mes matysime statistiką, kiek iš kokio rajono prisijungia vaikų, neidentifikuojant paties vaiko, ir jų žinių lygį. Ta prasme, matysime, kur yra visiška duobė ir saugaus eismo pamokos nevyksta“, – naudos įžvelgia G.Viganauskienė.
Patys nerengia, nes etatams neskiria pinigų
15min pasiteiravo, kodėl, atrodytų, tokios veiklos yra perkamos iš šalies, kai pats centras organizuoja ir būrelius, ir mokymus.
„Išteklių ir gebėjimų – mes turime du metodininkus. Etatams mums pinigų nedavė tai priemonei. Ir turinio vienas žmogus nepadarys, nes čia ir iš dviratininko pozicijos, iš vairuotojo, ir iš pėsčiojo simuliacija. Tai turi būti specialistai, kurie išmano, ar eismo psichologai – kodėl vienose ar kitose situacijose elgiamasi vienaip ar kitaip“, – kalbėdama apie internetinę svetainę aiškino G.Viganauskienė.
Anot jos, centro specialistai ir taip dirba su mažais vaikais, veda saugaus eismo klasę ir edukacinius užsiėmimus – „turi krūvą savo tiesioginių darbų ir pareigų“.
Taip pat ir su mokymais.
„Pirmiausia mes bandėme konstruoti projektą, paremtą darbo užmokesčiu, tačiau etatų neleidžia valdymo komitetas. Kažkodėl labai keistai žiūri į etatinį apmokėjimą žmonėms. Kita vertus, atsiranda tokia apsauga – jei įdarbini specialistą, ir jis po pusmečio padeda pareiškimą, turi pusiau nepadarytą darbą. O jei sutartimi suderėjai, tai pasirašei, ir gavai programą arba ne. Tai arba moki pinigus pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą, arba ne“, – aiškino G.Viganauskienė.
Ji kelis kartus pakartojo, kad „tikrai labai tikėjomės, kad bus daugiau tiekėjų“.
„Žinote, jei būtų labai konkurencinga kaina, mums tik geriau būtų – dabar ir tų lėšų trūksta, dar reikia padaryti ir tą, ir kitą. O iš ko padaryti. Aš esu tikrai už sveiką konkurenciją. Dabar net baisu, atrodo, kiek yra iniciatyvų, organizacijų nevyriausybiniame sektoriuje, o čia nėra nei vienos.
Bet ir mums sako – mes tingime, nes tarptautinis atviras konkursas, labai daug papildomų dokumentų teikimo, tai juos atbaido. Mums reikia kiekvieno parašo, atskaitomybės, kiekvieno vaiko. Net ir mokytojų duomenis tikrina per „Sodrą“, – galimą priežastį įvardijo G.Viganauskienė.
ESFA kontroliuoja kiekvieną žingsnį
Pasak centro atstovų, ESFA itin įdėmiai tikrina ES finansuojamų projektų vykdymą.
„Jie kiekvieną žingsnį kontroliuoja. Jie netgi kiekvieną mūsų sutartį su vaiku, kuris bus mokymuose, tikrina. Jie tikrina 93 tūkstančių Lietuvos vaikų sutarčių, kurias mes turime surinkti, kopijuoti, kelti į sistemą. Ir pirmiausia – mes deriname technines specifikacijas su ESFA ir be jo antspaudo mes negalime paleisti“, – teigė G.Viganauskienė.
Ji teigė, kad ESFA dar netikrino internetinės svetainės pirkimo – jei kažkas klius procedūriškai, „jie nieko nekompensuos, neužskaitys“.
Ministerija: tokia parama – pirmą kartą
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys 15min nė žodžiu neatsakė, kaip vertina projektų skaidrumą. Jis patikino, kad „skaitmeninė mokymo priemonė“ už daugiau nei pusę milijono skirta ugdyti mokinių saugaus elgesio gatvėje įgūdžius.
„Ši mokymo priemonė bus skirta visiems mokiniams, siekiantiems būti sąmoningiems eismo dalyviams, taip pat mokytojams, kurie moko vaikus saugaus eismo įgūdžių. Skaitmeninė mokymo priemonė leis įdomiai ir vaizdžiai mokytis teorijos, o įgytas žinias pritaikyti virtualioje, realią aplinką imituojančioje erdvėje, reaguoti į pavojus įvairiose eismo situacijose iš pėsčiojo, dviratininko ir vairuotojo pozicijos. Saugaus eismo turinys bus skirtingai modeliuojamas pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Mokytojas galės vertinti mokinių pažangą“, – aiškina T.Pūtys.
Anot jo, toks finansavimas Lietuvoje buvo skirtas pirmą kartą.
„Visi projekto viešieji pirkimai, kuriuos pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą yra privaloma skelbti viešai, buvo skelbiami viešoje erdvėje – CVP IS sistemoje (tarptautiniai atviri konkursai). Visų projekto metu vykdytų viešųjų pirkimų metu, buvo daugiau nei vienas rinkos dalyvis, kuris aktyviai domėjosi šiais pirkimais, tačiau pretenzijų, pastebėjimų, pasiūlymų dėl pirkimo sąlygų neteikė. Dalyvauti viešuosiuose konkursuose teisę turėjo bet kuris rinkos dalyvis, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus“, – sako T.Pūtys.
Anot jo, LMNŠC viešuosius pirkimus vykdo savarankiškai, nepriklausomai nuo ŠMM, ministerija į tai nesikiša, o jei yra nepatenkintų tiekėjų – jie galėtų kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ar teismą, tačiau to nebuvo.
„LMNŠC šiems metams yra skirta 1 009000 eurų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos skirtos organizuoti ir koordinuoti mokinių šalies ir tarptautines dalykines olimpiadas, konkursus, pasirengimo tarptautinėms mokinių olimpiadoms stovyklas; koordinuoti ir vykdyti vaikų ir jaunimo socializacijos priemones; organizuoti ir vykdyti visų NVŠ krypčių nacionalinio lygmens veiklas ir jų stebėseną ir kt.“, – sako T.Pūtys.
Visus minėtus pirkimus LMNŠC vykdo pagal ES investicijų lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo švietimo plėtra“. Šio projekto įgyvendinimui 2018 m. numatyta skirti 11,8 mln. eurų.
„Didžioji dalis šio projekto lėšų skiriama vienai iš projekto veiklų, t. y. neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimui – 11 mln. eurų. LMNŠC taip pat įgyvendina projektą „Vaikų vasaros stovyklos Pasaka infrastruktūros atnaujinimas“. 2018 m. šio projekto veiklų įgyvendinimui bus skirta 58 tūkst. eurų“, – pažymėjo T.Pūtys.
15min paklaustas, ar ŠMM kitų organizacijų atžvilgiu neplanuoja kurti vienos centrinės perkančiosios organizacijos, jis patikino, kad ne.
„Šiuo metu vykdomas valstybės institucijų funkcijų konsolidavimas ir ateityje Vyriausybė svarsto kurti atskirą viešųjų pirkimų centrą, todėl kurti ŠMM centrinę perkančiąją organizaciją nėra tikslinga“, – sako T.Pūtys.
BMK: siekiame, kad svetainė realiai būtų naudojama
Po publikacijos BMK atsiuntė komentarą apie plėtojamus neformaliojo švietimo projektus.
Nurodoma, kad BMK bendrai švietimo srityje dirba jau apie 20 metų, o BMK specialistai rengia ir teikia mokymus mokytojams nuo 2008 metų. Turime atskirus etatus mokymų temai, ir taip pat dažniausiai pasitelkiame specialistus iš išorės pagal atskiras temas ir atskirą poreikį. ATEA, kaip įmonė, švietimo srityje dalyvauja gana ribotai. BMK yra ATEA grupės sprendimų švietimui kompetencijos centras.
„BMK skaitmeninio turinio kūrimo ir edukacinių sprendimų specialistai teikdami viešajam konkursui SMP rėmėsi ES šalių gerąją patirtimi šioje srityje, ir subūrę konkursui reikalingą tarptautinę specialistų komandą pasiryžo sukurti aukštos edukacinės vertės skaitmeninę mokymo priemonę.
Imdamiesi saugaus eismo skaitmeninės mokymo priemonės projekto BMK specialistai siekia, kad ji realiai būtų naudojama. O tam, kad būtų naudojama, ji turi atitikti rytdienos vartotojų poreikius, kad digital native vaikai ne tik formaliai susipažintų su saugaus eismo taisyklėmis, o žinotu, kaip saugiai elgtis eismo aplinkoje, atpažintų eisme vykstantį pavojingą pėsčiųjų, dviratininkų ir vairuotojų elgesį ir gebėtų perspėti ar sudrausminti savo bendraamžius ir kitus eismo dalyvius“, – teigiama komentare.
Pažymima, kad remiantis įvairiais tyrimais, vieno vaiko mirtis keliuose valstybei kainuoja apie 1-1,5mln. EUR.
„Lietuvoje lyginant su Europos vidurkiu tikrai dar yra daug galimybių mažinti mirčių keliuose skaičių, ir vaikų edukavimas viena iš svarbiausių. Lyginimas su ketkursai.lt nelabai turi pagrindo. Ketkursai.lt yra standartinės skaitmenizuotos medžiagos pateikimo ir apklausų platforma skirta laikantiems vairavimo egzaminus“, – aiškina BMK.
Paaiškinama, kad pinigai BMK bus sumokėti tik tuo atveju, jei ji sėkmingai įgyvendins projektą, prie kurio dirbs kelios dešimtys profesionalų – progamuotojų, dizainerių, eismo psichologų, turinio autorių, saugaus eismo specialistų.
Taip pat BMK papiktino ir mokymų interpretavimas, kad vaikui viena diena mokymų kainuos 100 eurų.
„Tokį skaičiavimą nėra logiška naudoti šiuo atveju, nes į projektą įeina ir programos paruošimas. Tai reiškia, ateityje tokiems mokymams kiti švietimo tiekėjai programas neatlygintai pasiims iš vieno iš ŠMM portalų, adaptuos konkrečiai situacijai ir mokymai kainuos žymiai mažiau“, – teigiama komentare, nors pats Centras aiškino, kad ko gero antrąkart programos panaudotos nebus – tai priklausys nuo ateities finansavimo.
