Žvejybos Baltijos jūroje ypatumai yra tokie, kad nė viena šio verslo įmonė net nedrįsdavo dalyvauti viešuosiuose valstybinių įstaigų maisto produktų pirkimuose. Viena vertus, dėl nenuspėjamų oro sąlygų, draudimų žvejoti vasarą ir netolygiai išgaudomų limitų atitikti konkursų sąlygų atrodė neįmanoma. O ligoninės, kalėjimai ir kariniai daliniai, atrodo, niekad ir neketino smulkintis – pirkti perpus pigesnės lietuviškos žuvies produkcijos.
Kita vertus, žvejams trūksta laiko: anksčiau – skaityti „Valstybės žinių“ formalius informacinius pranešimus, o dabar – sekti nuo liepos į viešųjų pirkimų portalą dedamus biudžetinių įmonių skelbimus. Žvejai teigia iš valdiškų organizacijų valgyklų niekad negaunantys jokių paklausimų. Todėl iki šiol Lietuvoje nepaklausias žuvis – brėtlingius (šprotus) ir strimeles – mala į miltus arba parduoda užsienyje.
Pakilo menkių kainos
Dvi pajūrio žvejus vienijančios asociacijos, anksčiau siekusios, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įsirengtų žuvų aukcioną, gan greitai juo nusivylė. Mat lazda buvo perlenkta. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama, kad aukciono bendrovė išsilaikytų, buvo įpareigojusi žvejų įmones visą pelningiausią produkciją parduoti aukcione. Vėliau buvo leista 30 proc. menkių parduoti kitur ir taip žuvį priartinti prie nepasiturinčių valgytojų. Tačiau tik šiemet gegužės 15 dieną buvo pateiktos ŽŪM rekomendacijos savivaldybėms dėl lauko prekybos vietos, o rugsėjo 17 dieną ministro Kazimiero Starkevičiaus įsakymu – taisyklės papildytos. Natūralu, kad kai rugsėjį prasidėjo rudeninės žvejybos sezonas, žuvininkystės politikos atšilimą pirmieji pajuto klaipėdiečiai. Iš pradžių šviežiomis žuvimis pradėta prekiauti dviejose vietose, dabar – keturiose, prie Pilies tilto ir „Akropolio“. Nors kaina sutartinė, dažniausiai menkių kilogramas ten kainuoja apie 6 litus, plekšnių – iki 4 litų. Žuvys – tik ką iškrautos iš laivo.
Spalį šviežių žuvų prekybos geografija išsiplėtė. Nors kol kas tokios veiklos ėmėsi vos kelios įmonės, jos pradėjo vežti žuvis į Šiaulius, Panevėžį ir Vilnių.
„Dabar ir žvejams gerai, ir žmonėms. Aukcionas menkių kainą buvo numušęs iki 2,6 lito, pinigus laikydavo 15 dienų. Ir tik dabar, kai pradėjom prekiauti gatvėse, atrado resursų mokėti po 4,3 lito. O turguje menkių kainos krito iki 6–7 litų už kilogramą“, – sako Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) pirmininkas Alfonsas Bargaila. Nors prekyba nevyksta nuolat, per miesto radiją rytais skelbiami pranešimai, kur prekiaujama žuvimis, žmonių ausis pasiekia.
Žvejai įsidrąsino
Paskatinta pirmojo mėnesio sėkmės, už prekybą viešose vietose atsakinga LŽPGA užsimojo eiti dar toliau – ėmė belstis į ministerijas. „Juk dabar visi raginami taupyti. Tai kam kalėjimams pirkti jūrų lydekas po 7 litus, kai galima šviežias strimeles – už 1,5 lito?“ – svarsto A.Bargaila. Prieš kurį laiką jis išsiuntinėjo Krašto apsaugos, Sveikatos ir Teisingumo ministerijoms pasiūlymus įtraukti asociaciją į viešuosius pirkimus. „Asociacija savo įstatuose tokią veiklą yra numačiusi. Juk jei pavieniai žvejai dalyvautų, tai tikrai patirtų fiasko. Asociacija gali koordinuoti visų įmonių sugavimą, užtikrinti nuolatinio tiekimo lygį, pateikti pagal galimybes šviežių arba šaldytų žuvų. Mūsų narės “Baltlantos„ 4 laivai žvejoja vandenyne, gali atgabenti Atlante ar atvirose jūrose sugautų šaldytų žuvų. Dabar jie viską, ką sugauna, daugiau negu 130 tūkst. tonų per metus, parduoda užsienyje“, – teigia A.Bargaila.
Jis rodo raštus, iš kurių tikisi bent kiek naudos. Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika asociacijai žada remti žvejų pasiūlymą ir apie jį informuoti pavaldžias įstaigas. Lietuvos kariuomenės materialinių resursų departamentas praneša, kad artimiausiu metu apie gyvūninės kilmės maisto produktų pirkimą skelbs pranešimą internete. Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas nurodo papildęs 2010 metais numatomų pirkinių sąrašą žuvininkystės produktais, o konkurso sąlygas išsiuntęs derinti į Viešųjų pirkimų tarnybą.
Pigiau nebūna
2008 metais Baltijos jūroje Lietuvos žvejai sugavo per 18 tūkst. tonų brėtlingių ir beveik 2 tūkst. tonų strimelių, kurios buvo parduotos po 40 centų už kilogramą sumalti į miltus. Šiemet situacija – panaši.
LŽPGA siūlo valstybinėms įstaigoms pirkti šviežas žuvis, mokant už kilogramą: skrostų menkių – po 4 litus, plekšnių – 2 litus, strimelių – iki 1,5 lito, brėtlingių – iki lito. Šaldytų žuvų kaina, nurodoma JAV doleriais už toną, perskaičiavus litais už kilogramą, taip pat būtų dukart mažesnė, nei matome parduotuvėse. Ar kas nors tokia kaina Lietuvos žvejų laimikius pirks, žvejai galės įsitikinti jau gruodžio mėnesį.
Baltijos jūroje menkes žvejoja 37 laivai, kuriems kitais metais Europos Taryba, įvertinusi Lietuvos ir kitų narių nuomonę, jų leido sugauti maždaug dešimtadaliu daugiau (vakarinių menkių – 8,6 proc., rytinių – 15 proc.). Vienam laivui atiteks apie 100 tonų. Kitų kvotuojamų žuvų rūšių kiekis Lietuvai sumažintas, nes mūsų šalis jų nevertina ir nesugeba panaudoti.
