„Prognozuojame, kad investuotojų aktyvumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau augs, todėl jau šįmet bendra Baltijos šalių biržų apyvarta turėtų viršyti vieno milijardo eurų ribą“, − sako Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.
Didžioji dalis 2021 m. Baltijos biržose debiutavusių bendrovių viešus pirminius akcijų platinimus (IPO) surengė antroje metų pusėje, ir tai paskatino investuotojų susidomėjimą bei pastebimai išaugino apyvartas.
Pasak V.Lapės, tolesnius optimistinius lūkesčius kelia prognozės, kad viešųjų akcijų platinimų Baltijos šalyse ir ypač Estijoje galima tikėtis ir šįmet, jei pasaulio finansų rinkose toliau vyraus palankios nuotaikos.
Augimo tempas panašus
„Swedbank“ surinkti duomenys rodo, kad visos trys Baltijos biržos augo panašiu pagreičiu. Talinas išlaikė aktyviausios Baltijos šalių biržos vardą ir atsiriekė didžiąją dalį (apie 56 proc.) visos „Nasdaq Baltic“ prekybos apyvartos.
„Metų pradžioje Vilniaus biržą į priekį vedė prekyba bendrovių „Ignitis grupė“ ir Šiaulių bankas akcijomis, o įpusėjus metams Estijos investuotojai tapo aktyvesni ir Talinas atsiplėšė nuo Vilniaus. Vasaros pabaigoje išaugo prekyba daugeliu Talino biržos akcijų, ypač – bankų LHV ir „Coop“, o spalį į biržą įžengė naujas biržos flagmanas „Enefit Green“, − komentuoja V.Lapė.
Pasak eksperto, nors Vilniaus biržos apyvarta per metus padidėjo 98 proc. iki 376 mln. eurų, tačiau jos dalis bendroje „Nasdaq Baltic“ apyvartoje per daug nepasikeitė ir toliau sudarė apie 41 procentą.
2021 m. prekybos akcijomis apyvarta Rygoje taip pat dvigubėjo, tačiau, palyginti su Vilniumi ir Talinu, išliko itin kukli – vos 3 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos. Latvijoje pirminius viešuosius akcijų platinimus įvykdė dvi naujos įmonės – „Virši“ ir „DelfinGroup“.
„Tai pozityvus pokytis, nes paskutinioji Rygos biržoje debiutavusi bendrovė buvo 2017-aisiais į ją įžengusi „Madara Cosmetics“. Kita vertus, Rygos biržą paliko viena iš dviejų įmonių, kurių akcijomis iki šiol buvo prekiaujama aktyviausiai, tai „Grindeks“. Pačioje šių metų pradžioje pasitraukė ir kita latvių įmonė „Olainfarm“, − pastebi V.Lapė.
Likvidžiausia – lietuviška įmonė
Didžiausią likvidumą „Nasdaq Baltic“ biržoje 2021-aisiais demonstravo bendrovės „Ignitis grupė“ akcijos – prekybos apyvarta jomis sudarė net 149 mln. eurų.
Pasak „Swedbank“ atstovo, palyginti su 2020 m., kai įmonė debiutavo biržoje spalio mėnesį, jos akcijų apyvarta išaugo daugiau kaip 115 mln. eurų. Be to, Londono akcijų biržoje „Ignitis grupė“ depozitoriumo pakvitavimų apyvarta per praėjusius metus papildomai pasiekė 92 mln. eurų.
Pasak V.Lapės, ankstesnis Baltijos biržų lyderis Šiaulių bankas pasislinko į antrą poziciją aktyviausiai prekiautų bendrovių reitinge, tačiau vis tiek išlaikė aukštą investuotojų susidomėjimą.
Šiaulių banko akcijų apyvarta pašoko 60 proc. iki 135 mln. eurų ir sudarė stiprią konkurenciją lyderiui. V.Lapės teigimu, investuotojai rodo didelį susidomėjimą Baltijos bankų sektoriumi, dėl to kiti du listinguojami bankai LHV ir „Coop“ užėmė atitinkamai trečią ir ketvirtą vietas, pagal likvidumą.
„Ignitis grupė“ ir Šiaulių bankas buvo vienintelės įmonės iš Lietuvos, kurios pateko į likvidžiausių Baltijos bendrovių dešimtuką, visos likusios įmonės – iš Estijos. Antrame populiariausių tarp investuotojų dešimtuke galima aptikti penkių Lietuvos įmonių akcijas – „Telia Lietuva“ (11 vieta), „Grigeo“ (13), „Novaturas“ (14), „Apranga“ (18), „Auga“ (19).
„Toliau tenka stebėti milžiniškus likvidumo skirtumus tarp įmonių, kurių akcijomis prekiaujama aktyviausiai, ir visų kitų. „Ignitis grupė“ ir Šiaulių banko akcijų apyvarta sudarė net 76 proc. Vilniaus biržos apyvartos, o 10 aktyviausiai prekiautų „Nasdaq Baltic“ bendrovių akcijų sudarė 77 proc. visos Baltijos biržų apyvartos“, – sako V.Lapė.
Jis konstatuoja, kad nors pirmo penketuko įmonės artėja prie tarptautiniams instituciniams investuotojams įdomaus lygmens, vidutinis Baltijos šalių biržų įmonių likvidumas turėtų augti dar šimtais kartų, kad patrauktų tokių investuotojų dėmesį.
Rekordiniai debiutų metai
Per 2021 m. į „Nasdaq Baltic“ biržas įžengė rekordinis skaičius įmonių. Pirminius viešuosius akcijų platinimus (IPO) Baltijos rinkose įgyvendino net 8 įmonės, kai per pastaruosius ketverius metus nuo 2017-ųjų iki 2020-ųjų iš viso įvyko 9 debiutai.
V.Lapė pastebi, kad didžiausias pagal pritrauktas lėšas ir investuotojų skaičių buvo „Enefit Green“ debiutas, kurio metu daugiau kaip 60 tūkst. investuotojų nupirko akcijų už 175 mln. eurų. Kiti debiutai mažesnio masto – „Hepsor“ (Estija), „Virši“ ir „DelfinGroup“ (Latvija) išplatino akcijų už maždaug 8-10 mln. eurų. Likusios keturios naujos įmonės įžengė į nereguliuojamą Talino „First North“ biržą ir išplatino akcijų už mažiau nei 3 mln. eurų.
„Optimizmo dėl Baltijos biržos ateities suteikia ir tai, kad didžioji dalis naujų įmonių fiksavo reikšmingus akcijų kainų šuolius“, – teigia „Swedbank“ ekspertas. Pavyzdžiui, tie investuotojai, kurie dalyvavo „Bercman Technologies“ akcijų platinime ir išlaikė akcijas iki metų pabaigos, pasiekė daugiau kaip 130 proc. grąžą, o „TextMagic“ atveju – kone 80 proc. per mažiau nei mėnesį. Tik vienos iš aštuonių debiutančių akcijos kaina sumažėjo – „DelfinGroup“ akcijų kaina metų pabaigoje buvo mažesnė 8 proc., palyginti su platinimo kaina.
Ar šįmet lyderis keisis?
Kaip prognozuoja V.Lapė, dėl aktyviausiai biržoje prekiaujamos akcijos titulo varžysis dvi energetikos įmonės, tai „Ignitis grupė“ ir „Enefit Green“.
„Įvertinus tai, kad „Enefit Green“ per nepilną ketvirtį pasiekė daugiau nei 40 proc. visų metų „Ignitis grupė“ akcijų apyvartos, estų įmonė turi daug šansų tapti naująja lydere. Be to, Estija išsiskiria skaitlingesne investuotojų baze. Antra vertus, didelė „Enefit Green“ praėjusių metų apyvarta, visų pirmiausia, buvo nulemta „atėjimo į biržą“ efekto ir, tikėtina, artimiausiu metu stabilizuosis“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertas.
Lietuvių įmonės aktyvumą Vilniaus biržoje turėtų didinti investuotojų migracija iš Londone kotiruojamų depozitoriumo pakvitavimų į vietinę biržą. Kitas esminis veiksnys – nepaisant „Enefit Green“ akcijų kainos šuolio, „Ignitis grupė“ laisvų akcijų dalies vertė vis dar yra dviem trečdaliais didesnė nei estų įmonės. V.Lapės nuomone, tai yra bene svarbiausias likvidumą lemiantis veiksnys.
„Apibendrinant, 2022 m. gali laukti įtempta konkurencinė kova dėl likvidžiausios bendrovės statuso tarp šių energetikos milžinių. Į jų dvikovą įsitraukti šansų turi ir investuotojų labiausiai mylimo Baltijos biržų sektoriaus atstovai – vietos bankai“, − teigia „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas V.Lapė.
