Atsigavimas prognozuojamas tik kitų metų antrąjį pusmetį, kuomet teigiamos įtakos lūkesčiams, vartojimui ir investicijoms turės mažėjančios palūkanų normos.
JAV spurtas išblės, euro zona vis dar įšalusi
Pastaraisiais metais sutrikusios tiekimo grandinės, darbuotojų trūkumas, per pandemijos metus sukaupti finansiniai rezervai bei dosnios vyriausybių išmokos daugelyje Vakarų valstybių sukūrė ekonomikų perkaitimą – paklausa viršijo pasiūlą. Tai prisidėjo prie infliacijos šuolio. Prarasta gyventojų perkamoji galia ir aukštos palūkanų normos greitai atvėsino paklausą – kol kas be didelių nušalimų.
JAV ekonomikos augimą šiemet vis dar skatino per pandemiją sukaupti finansiniai rezervai, didėjantis užimtumas ir, ypač, milžiniškas biudžeto deficitas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV ekonomika šiemet augs 2,4 procento, o euro zonos BVP padidės vos 0,4 procento. Tačiau jų vertinimu ir JAV, ir euro zona 2024 metų pradžioje patirs nuosmukį, o atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį.
Trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika šiek tiek susitraukė, o jos BVP yra beveik nepasikeitęs nuo praėjusių metų vidurio. Ekonomistų vertinimu, euro zonos augimą slopina ir dėl praėjusių metų infliacijos prarasta gyventojų perkamoji galia, ir dėl brangesnės energijos nekonkurencingi kai kurie pramonės sektoriai, ir neįprastai aukštos palūkanų normos.
„Pasaulinė prekyba mažėja nuo šių metų vasaros ir jau yra nukritusi žemiau ilgalaikės augimo tendencijos. Daugelyje Europos valstybių prekių paklausa išlieka silpna. Tai atsispindi prastesniuose pramonės įmonių rezultatuose ir jų lūkesčiuose. Nors atslūgus infliacijai gyventojų perkamoji galia vėl auga, bet lūkesčiai išlieka prasti, o atsigavimą būsto rinkoje vis dar labai slopina aukštos palūkanų normos“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Centriniai bankai palūkanų normas mažins jau pavasarį
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad didieji centriniai bankai reaguodami į mažėjančią infliaciją ir silpstančią paklausą bazines palūkanų normas pradės mažinti antrąjį kitų metų ketvirtį. Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažinti pradės 2024 metų balandžio mėnesį, o iki metų galo bazinės palūkanų normos sumažės pusantro procentinio punkto, iki 2,5 procento.
„Europoje energijos kainos normalizavosi, daugelio grūdų ir žaliavinio pieno kainos nukrito į 2021 metų lygį, tačiau maisto prekės daugelyje šalių yra beveik trečdaliu brangesnės nei buvo prieš du metus. Iš Kinijos eksportuojamų prekių kainos šiuo metu yra beveik dešimtadaliu mažesnės nei buvo prieš metus, bet visa tai galutinių vartotojų dar nepradžiugino. Matome labai daug priežasčių ne tik tolimesniam infliacijos mažėjimui, bet ir kainų mažėjimui“, – teigia N.Mačiulis.
Jo nuomone, ECB, kuris prognozuoja, jog euro zonoje infliacija kitais metais vis dar viršys 3 procentus, netrukus sumažins šią prognozę, o tai atvers kelią palūkanų normų mažinimui.
„Centriniai bankai pavėlavo reaguoti į infliacijos šuolį, o dabar nori apsidrausti ir įsitikinti, kad neliks net infliacijos kvapo. Tačiau šiuo metu net ir nebekylant palūkanų normoms reali jų našta vis dar didėja dėl stojančio pajamų augimo. Iki šiol daugelis įmonių ir gyventojų nesusidūrė su finansiniais sunkumais, nes jų pajamos augo sparčiau nei didėjo skolų aptarnavimo išlaidos. Aukštesnės palūkanų normos tik dabar pradės daryti didžiausią neigiamą įtaką ekonomikos augimui, kai kuriose šalyse jau matėme nedarbo padidėjimą Tai gali būti dar vienas veiksnys, paskatinantis ECB mažinti palūkanas“, – prognozuoja N.Mačiulis.
Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtas, tikėtinas kainų mažėjimas
„Swedbank“ nekeičia šių metų BVP prognozės – ekonomika šiemet turėtų susitraukti 0,3 procento, tačiau mažinama visų trijų Baltijos šalių 2024 metų BVP augimo prognozė. Ekonomistai prognozuoja, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augs, atitinkamai 0,7, 1,4 ir 1,2 procento. Panašiai kaip ir visoje euro zonoje, atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį.
„Kol kas neigiamos ekonominės tendencijos palietė tik kelis sektorius – nekilnojamojo turto vystytojus ir pardavėjus, baldų gamintojus, kai kurių kitų ilgalaikio vartojimo ir statybinių prekių pardavėjus. Mažmeninės prekybos apimtys šiek tiek sumažėjo, bet užimtumas daugelyje sektorių padidėjo. Šiuo metu Lietuvoje yra 1,472 milijono dirbančių asmenų – tai tik 6 tūkstančiais mažiau nei 2007 metais pasiektas šio amžiaus rekordas. Tai unikalus pasiekimas, turint omenyje, kiek per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų skaičius,“ – darbo rinkos tendencijas komentuoja N.Mačiulis.
Vis tik „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais užimtumas šiek tiek sumažės, o nedarbo lygis padidės iki 7,1 procento. Nors prognozuojama, kad atlyginimų augimas sulėtės iki 8,5 procento, vidutinė metinė infliacija kris dar labiau - iki 1,8 procento.
„Praėjusiais metais dėl nepakankamos pasiūlos, sutrikusio prekių tiekimo ir energijos šoko kainos pakilo į nepagrįstas aukštumas. Šiemet prasidėjo kainų korekcijos – penkis mėnesius iš eilės mažėjo prekių kainos, pastaraisiais mėnesiais atpigo ir kai kurios paslaugos. Matant krentančias žaliavų kainas ir išblėsusią paklausą, galima prognozuoti, kad artimiausiu metu dar galėsime pasidžiaugti mėnesine defliacija“, – prognozuoja N.Mačiulis
