„Daugiausiai nacionalinio biudžeto planą praėjusiais metais viršijo pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, kurių surinkimas buvo didesnis atitinkamai 21,8 proc. ir 5,9 proc. Tai lėmė didesnis nei prognozuota pelningumo ir dirbančiųjų skaičiaus augimas, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Kita vertus, apdraustųjų skaičius per metus išaugo daugiau nei dirbančiųjų, atitinkamai 31,9 tūkst. ir 21,4 tūkst., ir tai gali reikšti, kad šiek tiek sumažėjo ir neoficialus įdarbinimas“.
Tuo tarpu akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio pajamos šiek tiek atsiliko nuo planuotų. Lyginant su 2011 metais, mažėjo šių mokesčių surinkimo efektyvumas. „Nielsen“ tuščių cigarečių pakelių tyrimas parodė, kad kontrabandinių cigarečių vartojimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį išaugo iki 35,4 proc. – tai yra aukščiausias lygis nuo 2010 metų pabaigos.
Pasak V. Šečkutės, nors šešėlinė ekonomika kai kuriose srityse nemažėjo tiek, kiek buvo tikėtasi, valstybės finansai išlieka tvarūs. 2013-aisiais biudžeto deficitas sumažės iki 2,5 proc., o valstybės skola – iki 38,4 proc. Tačiau skolinimosi poreikis 2013-aisiais išlieka reikšmingas, prognozuojama, kad jis sudarys 7,3 mlrd. litų. Pastaruoju metu padėtis finansų rinkose buvo palanki, ir Lietuva galėjo skolintis kone mažiausiomis istorijoje palūkanomis. Tačiau dabartinis didelio likvidumo bei žemų palūkanų normų laikotarpis anksčiau ar vėliau baigsis. Skolinimosi poreikį galėtų sumažinti efektyvesnis mokesčių surinkimas, kurį gali užtikrinti tik mažesni šešėlinės ekonomikos mastai.
„Pagrindinė ir ne kartą minėta neoficialaus darbo užmokesčio priežastis yra didelis darbo apmokestinimas, kuris yra maždaug dvigubai didesnis nei kai kurioje Europos šalyse, pavyzdžiui Airijoje, Kipre, Maltoje ar Šveicarijoje, – sako „Swedbank“ ekonomistė. Tačiau ne mažiau svarbios priežastys yra ir griežtas darbo rinkos reguliavimas bei sudėtinga mokesčių sistema. Paprastesnės ir mažiau kainuojančios darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo tvarkos ne tik sumažintų šešėlinę ekonomika, bet ir pagerintų šalies konkurencingumą ir investicinę aplinką“.
V. Šečkutė mano, kad viena iš priežasčių, kodėl nepavyko žymiau sumažinti neoficialios prekybos, yra ne iki galo įgyvendintas kasos aparatų įvedimas turgavietėse. Turint omenyje tai, kad neapskaitoma prekyba yra gana paplitusi viešojo maitinimo įstaigose, nefiskalinių čekių panaikinimas taip pat prisidėtų prie didesnio mokesčių surinkimo efektyvumo.
Mokesčių vengimą taip pat kiek suvaržytų ir atsiskaitymo grynaisiais ribojimas, kurį pastaruoju metu sėkmingai pradėjo taikyti labiausiai skolų krizės paveiktos šalys – Italija, Ispanija, Graikija ir net Prancūzija. Svarbu ir didesnė atsakomybė ir baudos neoficialiai dirbantiesiems ir juos įdarbinusiems, bandantiems įvežti, platinti ar net vartoti kontrabandines prekes.
„Galiausiai svarbu suvokti, kad mokesčių vengimą skatina ir neefektyvus viešasis sektorius, korupcija ir žema viešųjų paslaugų kokybė. Todėl šios paskatos išnyks tada, kai bus pagerinta aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų kokybė“, – apibendrina V. Šečkutė.
