Šios apžvalgos duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidos 2013 metais išaugo beveik 5 procentais. Panašiai didėjo ir gyventojų pajamos: pirmoje metų pusėje kiek lėčiau augęs vidutinis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį jau ūgtelėjo daugiau nei 6 procentais. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai teigia, kad atlyginimų augimą labiausiai pajuto minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys, taip pat itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei kai kurie ilgamečiai specialistai. Taip pat, susiję su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos renginiais ir veiklomis.
„Šiemet pirmą kartą nuo 2008-ųjų darbo užmokestis visais ketvirčiais augo sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Vartojimą skatino ne tik padidėję atlyginimai, bet ir beveik trečdaliu augusios perlaidos iš užsienio, taupyti neskatinantis palūkanų lygis, sumažėjęs nedarbas, ūgtelėjęs skolinimasis vartojimo reikmėms, kiti veiksniai. Kita vertus, net ir gerėjant ekonominėms aplinkybėms šiemet toliau augo pradelsti gyventojų mokėjimai. Tai liudija, kad dar ne visi išmokome atsakingo vartojimo pamokas“, − atkreipė dėmesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Pinigines pildė ir emigrantų perlaidos
Šiemet toliau gerėjo gyventojų užimtumo tendencijos. Beveik visais 2013 metų mėnesiais, palyginti su 2012 m., mažėjo į darbo biržą besikreipiančių bedarbių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, š.m. lapkritį verslo liudijimus įsigijusių asmenų buvo 9 proc., o vykdančių individualią veiklą gyventojų – 21 proc. daugiau nei prieš metus.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė atkreipė dėmesį į gerokai išaugusias gyventojų perlaidas iš užsienio, kurios irgi skatino aktyvesnį vartojimą. Lietuvos banko duomenimis, per dešimt š.m. mėnesių fizinių asmenų pervedimai iš užsienio išaugo net 31.3 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. periodu.
Iššūkis – pradelstų skolų mažinimas
Kita vertus, namų ūkių finansų žemėlapyje 2013 m. užfiksuota ir „juodųjų dėmių“. Viena jų – pradelstos skolos. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, pradelsti gyventojų įsiskolinimai š.m. rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,55 mlrd. litų – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, 2012 metais pradelstų mokėjimų augimo tempai buvo grėsmingesni (23 proc.).
Gyventojams teks susidurti ir su padidėsiančiomis išlaidomis. Ypač tai palies žalingų įpročių mėgėjus.
O. Bložienės teigimu, būtent atsakingas vartojimas ir su tuo susiję pradelsti įsiskolinimai taps vienu svarbiausių iššūkių 2014 metais, kai prognozuojamas tolesnis pajamų bei vartojimo augimas.
Gyventojams teks susidurti ir su padidėsiančiomis išlaidomis. Ypač tai palies žalingų įpročių mėgėjus. – dėl didesnių akcizų vynas pabrangs apie 0,16 lito, stiprieji gėrimai – apie 0,11 lito už butelį, rūkalai – apie 0,3 lito už cigarečių pakelį.
Įtakos namų ūkių finansinei elgsenai gali turėti ir politiniai veiksniai. Kitais metais numatomi LR prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, taip pat sprendimas dėl euro įvedimo nuo 2015 metų. Tai gali padidinti visuomenės jautrumą gandams, taip pat turėti įtakos vartotojų pasitikėjimo rodikliui.
Metas tvarioms investicijoms
Nepaisant neapibrėžtumo dėl politinių įvykių bei sprendimų, „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas prognozuoja, jog 2014 metais atsivers dar daugiau galimybių ilgalaikėms gyventojų investicijoms kaip būsto įsigijimas. Tai lems tolesnis darbo užmokesčio augimas, mažėjantis nedarbas, didėsiančios skolinimosi galimybės.
„Augant pajamoms, pagerės gyventojų galimybės įsigyti nuosavą būstą. Skaičiuojama, jog pusantro vidutinio darbo užmokesčio gaunančiai vilniečių sutuoktinių šeimai sukaupti pradiniam 15 proc. būsto vertės įnašui reikia 33 mėnesių. Skaičiuojant nuo 2011 m. rudens, kai buvo įvestas Lietuvos banko reikalavimas dėl 15 proc. įnašo, kaupimo periodas kaip tik ir baigsis 2014 m. vasarą. Be to, įvertinus vis dar palankias nekilnojamojo turto kainas, taupyti neskatinančias indėlių palūkanas, tačiau žemą ir skolinimosi kainą, 2014 metai turėtų būti tinkamas metas įsigyti būstą“, – sakė O. Bložienė.
Ar recesija išmokė atsakingo vartojimo?
Apibendrindama besibaigiančius 2013 metus, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė pavadino juos santūriai optimistiniais: „Nors metai atnešė nemažai teigiamų finansinių pokyčių, tačiau juos realiai pajuto ne tokia ir didelė namų ūkių dalis. 2014-aisiais, panašu, jau gerokai daugiau šeimų turės galimybių džiaugtis realiai augsiančiomis pajamomis“.
Tad kiti metai ir parodys, ar jau išmokome pasibaigusios recesijos pamokas, – sakė O.Bložienė.
Pasak AFI vadovės, pastarųjų dešimtmečių statistinių rodiklių analizė rodo, kad ekonominį spaudimą Lietuvos namų ūkiai sugeba šiaip ne taip atlaikyti susiverždami diržus, t.y. mažindami vartojimo apimtis. Tačiau kylant ekonomikai sėkmingai „susidoroti“ su augančiomis pajamomis sekasi toli gražu ne visiems.
„Tad kiti metai ir parodys, ar jau išmokome pasibaigusios recesijos pamokas. Atsidūrę naujojo ekonominio ciklo papėdėje ir euro įvedimo priešaušryje, savo kailiu įsitikinsime, ar gebame atsakingai vartoti ir kurti tvarų asmeninį gerbūvį“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
Statistinės Lietuvos namų ūkio finansinės padėties apžvalga – skaičiais:
Jei 2012 m. pabaigoje du vaikus auginanti Jono ir Onos šeima kas mėnesį gaudavo 3 400 Lt pajamų ir išleisdavo 3000 Lt, tai šiemet uždirbdami 3600 Lt / mėn. jie išleidžia 3140 Lt;
Jeigu 2012 m. pabaigoje 13 iš 100 Jono ir Onos darbingo amžiaus kaimynų, gyvenančių tame pačiame daugiabutyje, neturėjo darbo, tai šiemet bedarbių kaimynų liko 11;
Jei Onos brolis, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, pernai svainio šeimai atsiųsdavo maždaug po 100 svarų per mėnesį, šiemet Jono ir Onos šeima iš giminaičio jau gauna po 131 svarą per mėnesį;
Ona ir Jonas, gaudami pusantro vidutinio atlyginimo pajamas per mėnesį, pradiniam įnašui būstui už 155 000 litų įsigyti pradėjo kaupti 2011 m. spalį. 2014 m. vasarą arba rudenį šeima jau bus sukaupusi reikalaujamą 15 proc. įnašą svajonių būstui.
