„Šiuo metu Lietuvos ekonomika vėl išgyvena pakilimo laikotarpį – šalies ekonomikos augimas yra artimas arba jau šiek tiek viršija savo potencialų augimo tempą. Vis dėlto greitu metu ši tendencija gali pasikeisti“, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė
Pasak ekonomistės, „Swedbank“ skaičiuojamas išankstinių indikatorių indeksas signalizuoja apie ekonominio aktyvumo sumažėjimą – prieš metus jis pasiekė piką ir nuo to laiko indekso kreivė traukia žemyn. Teoriškai, ta pačia kryptimi netrukus turėtų patraukti ir ekonominis aktyvumas, tai yra, verslo ciklas turėtų įžengti į nuosmukio laikotarpį, kuris galėtų reikšti lėtesnį ekonomikos augimą, kitaip tariant, minkštą nusileidimą, o blogesniu atveju – net recesiją, tai yra, kietą nusileidimą.
Visgi anot L.Galdikienės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pastarąjį išankstinių indikatorių indekso mažėjimą daugiausia lėmė išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir išorinio šoko grėsmė – Rusijos-Ukrainos krizės gilėjimas ir su tuo susijusios ekonominės sankcijos. „Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra daug tvirtesnė, nei ji buvo 2008 metais – įvairūs disbalansai, pavyzdžiui, prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas, yra išnykę, struktūrinis biudžeto deficitas sumažėjęs. Be to, privatus sektorius yra sėkmingai sumažinęs savo finansinius įsipareigojimus, santaupos siekia rekordines sumas, o bankų sektorius turi sukaupęs pakankamai kapitalo“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
Šiuo metu Lietuvos ekonomika vėl išgyvena pakilimo laikotarpį – šalies ekonomikos augimas yra artimas arba jau šiek tiek viršija savo potencialų augimo tempą.
Taigi, recesija Lietuvoje artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Tačiau stebint išaugusią geopolitinę įtampą ir dėl jos pablogėjusius gyventojų ir verslo lūkesčius, Rusijos įvestą maisto produktų embargą ir kitas galimas sankcijas ateityje, bei lėtesnį nei tikėtasi pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimą, verta pasiruošti galimam Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimui, ypač planuojant ateinančių metų valstybės finansus.
„Swedbank“ ekonomistų pastaraisiais metais pradėtas skaičiuoti išankstinių ekonominių indikatorių indeksas būtų puikiai pasitarnavęs prognozuojant 2008 metų recesiją Lietuvoje. Dar 2007 metais, devyniais mėnesiais anksčiau nei prasidėjo realūs pokyčiai ekonomikoje, jis būtų įspėjęs apie tai, kad spartaus ekonomikos augimo periodas jau artėja prie pabaigos. Tuo tarpu apie artėjantį ekonomikos atsigavimą išankstinis indikatorius būtų pranešęs penkiais mėnesiais anksčiau nei apie vėl į augimo kelią grįžtančią Lietuvos ekonomiką ėmė byloti BVP duomenys. Deja, tuo metu sukurti ir taikyti tokį išankstinių indikatorių indeksą buvo sunkiau dėl nepakankamų istorinių duomenų.
Pasak L.Galdikienės, šis indeksas paprastai yra sudaromas iš tokių ekonominių rodiklių, kurių judėjimas atkartoja verslo ciklo eigą, tačiau jie yra linkę pakeisti judėjimo kryptį anksčiau nei tai nutinka verslo ciklui.
Išankstinių indikatorių indekso judėjimo krypties pasikeitimai leidžia iš anksto numatyti, kada ekonomikos aktyvumas pasieks aukščiausią tašką ir galiausiai ims mažėti arba kada aktyvumas pasieks žemiausią tašką ir ekonomika pradės ropštis iš recesijos.
Dažnai sudarant indeksą naudojami vartotojų ir verslo lūkesčių rodikliai, informacija apie išduotus statybų leidimus, duomenys apie naujus užsakymus gamybai, naujų automobilių įsigijimų duomenys, akcijų kainų indeksai ir kiti viešai skelbiami išankstiniai rodikliai.
Tačiau kartais įtraukiami ir sunkiau prieinami rodikliai, pavyzdžiui, duomenys apie gyventojų iš anksto užsakytas poilsines keliones, informacija apie prekybininkų taikomas nuolaidas ilgalaikio naudojimo prekėms, tam tikrų žodžių, susijusių su ekonomikos nuosmukiu ar pakilimu, paminėjimų žiniasklaidoje skaičius arba informacija apie panašių frazių paiešką internete.
Kai kurie ekonomistai pastebi, jog prognozuoti ekonominio aktyvumo pasikeitimus gali padėti tokie duomenys kaip išmetamų šiukšlių kiekis, vaistų nuo skausmo pardavimai, laikas, per kurį statybininkai atsako į klientų skambučius ar apsilankymų kirpyklose dažnis.
„Išankstinių indikatorių indekso judėjimo krypties pasikeitimai leidžia iš anksto numatyti, kada ekonomikos aktyvumas pasieks aukščiausią tašką ir galiausiai ims mažėti arba kada aktyvumas pasieks žemiausią tašką ir ekonomika pradės ropštis iš recesijos“, – apibendrina „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė L.Galdikienė.
