34 proc. perkančiųjų internetu nurodė, kad jiems patogiausia atsiskaityti bankiniu pavedimu prieš prekės pristatymą. Mokėti kreditine ar debetine banko kortele prieš prekės pristatymą renkasi 23 proc., o atsiskaityti grynaisiais pinigais prekės pristatymo metu linkę 29 proc. gyventojų.
„Pastaraisiais metais žmonės vis dažniau perka internetu. „Swedbank“ privačių klientų duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus pirkimų internetu skaičius išaugo beveik dvigubai. Prognozuojame, kad šie skaičiai augs ir ateityje. Vis dėlto tyrimas parodė, kad Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie niekada nebandė pirkti interneto parduotuvėse, nes nežino, kaip tai padaryti arba jomis nepasitiki. Daliai respondentų (6 proc.) pirkti internetu nepatogu, nes jiems nebuvo suteiktas patogus atsiskaitymo už prekes ar paslaugas būdas. Iš patirties žinome, kad sėkmingai pirmąjį kartą apsipirkę žmonės įgunda naudotis elektronine erdve, ir, kaip rodo tyrimo duomenys, šį procesą dar labiau paspartintų elektroninių parduotuvių iniciatyvumas, lankstumas ir potencialiems klientams suteikiama išsamesnė informacija“, – teigia „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Elektroninių parduotuvių patrauklumą didina dėmesys pirkėjui
Tyrimo duomenimis, 41 proc. gyventojų neperka internetu, nes niekada nebandė arba nemoka to daryti. Anot el. verslo vystymo paslaugų kompanijos NFQ grupės vadovo Pauliaus Insodos, svarbu, kad el. parduotuvė nenuviltų perkančiųjų internetu pirmą kartą. „Nemaloni pirmoji patirtis perkant internetu lems tai, kad žmogus apie ją pasakos savo draugams ar giminėms, ir taip atgrasins juos nuo noro patiems išmėginti elektroninę prekybą. Klientams visada svarbu teigiama apsipirkimo patirtis, todėl interneto prekybos atstovai turėtų atminti, kad investuoti į taikomų sprendimų kokybę, patogumą bei saugumą yra tiesiog privalu – tiek siekiant savo verslo augimo, tiek skatinant viso el. komercijos sektoriaus plėtrą“, – pasakoja P. Insoda.
Anot P.Insodos, patraukli interneto parduotuvė visada turės išsamius savo prekių aprašymus, kokybiškas ir informatyvias prekių nuotraukas bei galimybes klientams internetu ar telefonu užduoti klausimą apie dominančią prekę ir kone iškart sulaukti atsakymo. „Elektroninėms parduotuvėms taip pat svarbu pateikti gyventojams suprantamas prekių pristatymo sąlygas bei platų atsiskaitymo būdų pasirinkimą. Deja, vis dar didelė dalis Lietuvos elektroninių parduotuvių informaciją pateikia kiek painiai, todėl prekiautojams reikėtų pagalvoti, kaip pirkimą internetu klientams padaryti labiau priimtiną“, – teigia P.Insoda.
Tyrimo duomenimis, 12 proc. retai internete apsiperkančių žmonių teigė, kad jiems trūksta informacijos apie parduodamas prekes – jų išmatavimus, gamintoją, gaminio sudėtį ar kitų techninių duomenų apie prekes ar paslaugas. Dar 13 proc. mano, kad elektroninės parduotuvės nėra pakankamai lanksčios priimdamos atgal ar keisdamos prekes, o 12 proc. retai perkančių internetu gyventojų teigia, kad prekių pristatymo mokesčiai jiems yra per dideli.
Perkantiems internetu rūpi saugumas
Apklausos metu kas penktas (21 proc.) neperkantis ar retai internetu apsiperkantis respondentas teigė, kad nepasitiki elektroninėmis parduotuvėmis, ypač mažiau girdėtomis, o kas dešimtas (11 proc.) nenori rizikuoti pakliūti į elektroninėje erdvėje veikiančių sukčių pinkles.
„Yra keletas būdų, galinčių padėti įsitikinti, ar elektroninė parduotuvė yra saugi ir ja galima pasitikėti. Patikimos elektroninės parduotuvės nurodo savo duomenis, kuriuos būtų galima patikrinti Juridinių asmenų registre. Perkant internetu visada galite rasti tikslų įmonės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą ar verslo liudijimo numerį, jei el. parduotuvės steigėjas yra privatus asmuo. Be to, saugi elektroninė parduotuvė taip pat nurodo savo kontaktus – pardavėjo registracijos adresą, veikiantį telefono numerį ir el. pašto adresą, kurie skirti klientų aptarnavimui“, – teigia D. Vilčinskas.
Anot D. Vilčinsko, dar vienas papildomas būdas įsitikinti pirkimo internetu saugumu – norinčio susimokėti už pirkinį elektroninėje parduotuvėje kliento nukreipimas prie interneto banko, kur suvedus savo identifikavimo duomenis, galima rasti jau paruoštą mokėjimo pervedimo formą. „Tai reiškia, kad interneto parduotuvė naudoja banko teikiamą „Bank link“ paslaugą. Paprastai šią paslaugą bankas teikia el. prekybą vykdančioms įmonėms ar asmenims. Tad tikėtina, kad tokia interneto parduotuvė vykdo realią el. prekybą ir nėra tiesiog pinigų išviliojimo tikslais sukurta interneto svetainė“, – tęsia D. Vilčinskas.
„Swedbank“ ekspertai pataria gyventojams, kurie abejoja, ar pirkti visiškai naujoje ar mažiau žinomoje elektroninėje, pirmiausiai įsitikinti parduotuvės patikimumu – susirasti kitų pirkėjų atsiliepimų įvairiuose interneto forumuose ar socialiniuose tinkluose. Rinkoje taip pat jau yra sertifikavimo funkcijas atliekančių įstaigų, kurios įvertina elektroninių parduotuvių kontaktinių duomenų išsamumą ar asmeninės informacijos apsaugos užtikrinimą bei kitus kriterijus. Be to, prieš įsigyjant paslaugą ar prekę galima sužinoti, ar nėra pagrįstų ir pasikartojančių skundų apie pardavėjo įsipareigojimų nevykdymą – tokia informacija bus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartotojų teisių pažeidėjų sąrašuose, kuriuose taip pat yra informacijos apie interneto parduotuvės reputaciją ir galima įvertinti jos aptarnavimo kokybę.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą bendrovė „Spinter tyrimai“ „Swedbank“ užsakymu atliko 2013 m. balandžio mėnesį. Jo metu buvo apklausti 1008 18-75 metų respondentai iš visos Lietuvos.
