„Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė“, – rašoma banko pranešime.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika augo 3,7 proc., tam teigiamos įtakos turėjo atsigavusios investicijos, ypač statybų sektoriuje, spartesnis gyventojų vartojimo augimas ir augantis eksportas, pasiekęs beveik 90 proc. BVP.
Tačiau būtent eksporto augimui „Swedbank“ ekonomistai mato vis mažiau erdvės – priešingai nei šiemet ir pernai, namų ūkių vartojimas ir investicijos kitąmet augs sparčiau nei eksportas.
„Išlaikyti panašius ekonomikos augimo tempus gali būti sudėtinga. Lietuvos ekonomikos augimas remiasi į lubas – gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis siekia istorines aukštumas, laisvų darbo vietų neužpildo nei vietiniai darbuotojai, nei imigrantai, išorinis konkurencingumas dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų taip pat mažėja“, − komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, visa tai rodo, jog 2019–2020 metais šalies ekonomikos augimas turėtų šiek tiek išsikvėpti.
„Nors išorinių grėsmių tikrai netrūksta – sisteminė Turkijos finansų krizė galėtų sukelti problemų ir kai kuriems Italijos bei Ispanijos bankams, galbūt net dar labiau pakaitinti populistines nuotaikas Italijoje bei sukelti skolų krizę – nemanome, kad artimiausius dvejus metus Lietuvos ekonomikai galėtų grėsti rimti sukrėtimai“, − sako N. Mačiulis.
Anot N. Mačiulio, subalansuota užsienio prekyba bei valstybės finansai, sumažėjęs gyventojų bei įmonių skolos ir pajamų santykis, rekordiškai dideli jų finansiniai rezervai bei kiti rodikliai rodo, kad šiuo metu Lietuva yra daug geriau pasiruošusi iššūkiams nei buvo prieš dešimtmetį.
„Swedbank“ sumažino infliacijos prognozę – bankas mano, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., o ne 3 proc., kaip manyta anksčiau.
Nors spartus atlyginimų augimas turėtų pakaitinti ir infliaciją, šiemet šios problemos nėra. Tai rodo, kad šalies ekonomika dar neperkaista. Nepaisant šiais metais pabrangusios naftos ir grūdų, infliacijos šuolio „Swedbank“ nenumato – lėtėjant ekonomikos ir atlyginimų augimui, 2019-2020 metais infliacija stabilizuosis ties 2,5 proc. riba.
Prognozuojamas nedarbo lygis taip pat mažėja – nuo 6,9 iki 6,4 proc., o vidutinio metinio atlyginimo (iki mokesčių) augimo prognozė didinama nuo 7,5 iki 8,7 proc. Atlyginimų augimas kitais metais sulėtės iki 7 proc. (ankstesnė prognozė – 6 proc.) ir dar labiau atvės 2020 metais – iki 4 proc.
„Atrodytų, kad erdvės toliau mažinti nedarbo lygį dar yra, tačiau visgi manome, kad jis nebemažės. Tam trukdo ne darbo vietų trūkumas, o darbuotojų kompetencijų ir rinkos poreikių neatitikimas bei mažėjantis aktyvių darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Vis tik darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padės spręsti vis gerėjančios migracijos tendencijos, šiemet pralenkusios net ir optimistiškiausias prognozes“, − sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 5,9 proc. – žemiausio lygio per pastaruosius 10 metų, o vidutinis darbo užmokestis augo 10,5 proc. Po ilgo laiko viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiau nei privačiame sektoriuje.
„Įvertinę tai, kad šiemet vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei 12 proc., pamatysime ne tik sparčiau augančią mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, bet ir pastebimai sumažėjusią pajamų nelygybę. Tiesa, dalis spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo privačiame sektoriuje yra sąskaitų pilnėjimas tuštėjant kišenėms – vis mažesnė atlyginimų dalis darbuotojams sumokama neoficialiai, taip vadinamuose vokeliuose“, − komentuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad imigracija šiemet išaugs 80 proc. ir viršys 36 tūkst. gyventojų. Emigracija šiemet turėtų būti 17 proc. mažesnė nei pernai, o apskritai dėl migracijos Lietuva šiemet praras mažiau nei 3 tūkst. gyventojų.
„Maždaug pusė imigrantų bus sugrįžtantys lietuviai, o dauguma likusiųjų – baltarusiai ir ukrainiečiai, dažniausiai dirbantys statybų ir transporto sektoriuose. Nepakankamas pastarųjų dešimtmečių gimstamumas ir visuomenės senėjimo problema niekur nedingo, tačiau emigracijos baubą bent kuriam laikui , tikėtina, galėsime pamiršti“, − reziumuoja N. Mačiulis.
