Lietuvių finansinė sveikata: trečdalis gyventojų yra pažeidžiami, santaupų dažniau neturi moterys

Tuo metu Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių gyventojų yra 39 proc.

Kaip pažymi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, geros finansinės sveikatos požymiu reikėtų laikyti asmens ar šeimos gebėjimą išlaikyti balansą tarp dabarties ir ateities finansinių poreikių bei tikslų. Tačiau, kaip atskleidė tyrimas, ilgalaikis finansinis atsparumas ir saugumas – gyventojų silpnoji pusė.

„7 iš 10 apklaustųjų pajamos per pastaruosius 12 mėn. viršijo arba atitiko išlaidas, ir tai reiškia, kad reikšminga gyventojų dalis geba išlaikyti kasdienių finansų balansą. Tačiau daugiau nei pusė gyventojų nėra užtikrinti, kad išėjus į pensiją jiems užteks santaupų, kurios garantuotų norimą pragyvenimo lygį. Tik trečdalis gyventojų nenumatytiems įvykiams trumpuoju laikotarpiu turi sukaupę 3 ar daugiau mėnesių namų ūkio pajamų dydžio santaupas“, – sako J.Cvilikienė.

Jūratė Cvilikienė / „Swedbank“ nuotr.

Kaip atskleidė tyrimas, pusė šalies gyventojų nurodo, kad neturi jokių skolų. Tuo metu 36 proc. sako, kad jų turima skola atitinka jų finansines galimybes. Su sunkumais dėl skolų nurodo susiduriantys 13 proc. gyventojų: 8 proc. jų teigia, kad turima skola šiek tiek viršija finansines galimybes, o 5 proc. pripažįsta, kad jų skola yra gerokai didesnė nei finansinės galimybės.

„Vertindami savo namų ūkio įsiskolinimus lietuviai jaučiasi ramūs. Neatrodo, kad skolos lygis keltų klausimų. Aišku, kylant palūkanoms gal kistų matymas, bet nedidelė dalis gyventojų turi paskolas, o tie, kurie jas turi, yra įsivertinę, kaip padengti savo įsipareigojimus“, – pastebėjo ekspertė.

Apskritai, pasak J.Cvilikienės, lietuvių finansinės sveikatos būklė vertinama vidutiniškai – indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų. Nors šalies gyventojų finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini, tačiau šioje srityje jie lenkia kitų Baltijos šalių gyventojų latvių ir estų rodiklius.

„Indekso vertei Lietuvoje neigiamos įtakos turėjo prastesni gyventojų finansiniai gebėjimai, įvertinti 51 balu, tuo metu lietuvių finansinio raštingumo žinios vertinamos kiek geriau − 55 balais. Nepaisant to, Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – geriausia Baltijos šalyse. Latvijos gyventojų finansinės sveikatos indekso rodiklis siekia 44, Estijos – 50 balų“, – sako ekspertė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai

Pastebima, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų finansinės galimybės yra aukštesnės.

„Akivaizdu, kad žinių per gyvenimą sukaupia, mokosi iš savo klaidų, galimybių atsiranda vis daugiau. Jaunimas patiria labai daug streso, tai yra jauniausia grupė, kuri stengiasi įsitvrtinti darbo rinkoje. Jiems trūksta ir žinių”, – sakė J.Cvilikienė.

Ji tai siejo ir su tuo, kad vyresnių žmonių finansiniai poreikiai yra mažesni – jie jau yra išmokėję paskolas, užauginę vaikus ir pan.

Kuo didesnes pajamas uždirba žmogus, tuo savo finansines galimybes jis vertina geriau – pavyzdžiui, 1600 eurų per mėnesį į rankas uždirbančio žmogaus finansinės galimybės ir raštingumas yra lygus Švedijos vidutinio gyventojo galimybėms.

Švedijos finansinės sveikatos indeksas yra 71.

„Tai yra žymiai ilgiau nepriklausoma šalis, kuri turi aiškias tradicijas, gyventojai turi ir didesnius gebėjimus, ir žinias, ir galimybes, kaip galima pajams išskirstyti ir suderinti, kad finansinė sveikata būtų geresnė ir stabili“, – nurodė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Stokholmas

Tiesa, viena iš silpnųjų lietuvių vietų, kaip atskleidė tyrimas, yra pasiruošimas netikėtumams – ne tik kalbant apie finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, bet ir draudimą bei panašius aspektus, kurie galėtų padėti netekus darbo ar, kaip įvardijo J.Cvilikienė, „užliejus kaimyną vandeniu.“

Ji pažymėjo, kad savo kasdieninius finansus būtina peržiūrėti.

„Tai yra kaip kraujo tyrimai. (...) Dažnas atsakymas, kai paklausiu, kodėl nepavyksta finansinės pagalvės sukaupti, yra tas, kad nėra iš ko. Bet siūlau persižiūrėti ir įvairias smulkias išlaidas. (...) Vienas euras yra geriau nei nulis“, – akcentavo ji.

Nors finansų ekspertai rekomenduoja turėti trijų mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę, tyrimas rodo, kad 21 proc. gyventojų neturi jokių santaupų, 14 proc. turi mažesnes nei vieno mėnesio namų ūkio pajamas, 11 proc. – vieno mėnesio namų ūkio pajamas, dviejų mėnesių – taip pat 11 proc. Trijų mėnesių finansinę pagalvę yra sukaupę 35 proc.

Lyčių skirtumai

Tyrimas taip pat atskleidė finansinių žinių bei pajėgumų skirtumus tarp lyčių. Moterų finansinių galimybių indekso rodiklis (49) yra keturiais balais mažesnis nei vyrų (53). Tuo metu moterų finansinio raštingumo indeksas sudaro 52 balus ir nuo vyrų atsilieka penkiais balais.

Tyrimo duomenimis, moterys yra mažiau nei vyrai užsitikrinusios finansinį saugumą sulaukus senatvės. Tarp sakančių, kad neturi visiškai jokių santaupų ir nekaupia senatvei – 35 proc. vyrų ir net 47 proc. moterų.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, panaši dinamika išlieka ir kitose su ilgalaikiu finansiniu atsparumu susijusiose srityse – moterys dažniau nurodo neturinčios santaupų finansiniams netikėtumams atremti, taip pat – draudimo ar teisinių sutarčių, kurios padėtų apsaugoti jas, jų artimuosius ar jų turimą turtą nuo nelaimingų atsitikimų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai

„Lietuvos moterys yra labiau finansiškai pažeidžiamos negu vyrai. Šitas aspektas labai ryškus kalbant tiek apie galimybes pasirūpinti šiandiena, tiek apie ateitį. Kai užduodame klausimus, ar jūs jaučiatės saugios, galvodamos apie savo pensinį amžių, apie tai, jei dėl kažkokių priežasčių netektumėte partnerio ir gyventumėte viena, visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės nei vyrų“, – tvirtino ji.

56 proc. vyrų sako galintys savarankiškai susitvarkyti su finansais, taip sakančių moterų – 52 proc. Tuo metu su teiginiu, kad jų turimi finansai užtikrina pakankamą laisvę, nesutinka 31 proc. moterų ir 24 proc. vyrų.

Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų apklausa buvo atlikta sausio mėnesį „Swedbank“ užsakymu. Ją atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Tyrimo metu buvo apklausti 4 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.