Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje kaupiančių pensijai apklausoje 52 proc. dalyvių pažymėjo, kad kaupti pasiryžo žinodami, kad ateityje dėl to gaus didesnę pensiją.
Paklausti, kas padėtų iš esmės pagerinti sistemos patrauklumą, 53 proc. pažymėjo, kad jos stabilumas, o 52 proc. paprastos ir finansiškai patrauklesnės pinigų naudojimo schemos pensijoje.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, jog stabilumo siekis reiškia norą laikytis kontrakto sąlygų, o jos per 19-a II pakopos gyvavimo metų keitėsi bent 10 kartų.
„Dėl įvairių priežasčių kaupimo dydis II pakopoje skirtingu laiku varijavo valstybės skatinimo sąlygos, santaupų išmokų schema. Nors pokyčių dažnu atveju būdavo imamasi tarsi ir iš geriausių sumetimų, tačiau kas antras kaupiantysis norėtų, kad su juo sudaryto „kontrakto“ būtų laikomasi. Vien į gyventojo asmeninę pensijų kaupimo sutartį (sąskaitą) pervedamos dalies dydis gali reikšmingai pakeisti kaupimo spartą ir galiausiai lemti, ar gyventojas bus patenkintas savo santaupų pensijai dydžiu, ar vis dėlto ne“, – pastebi jis.
Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: II pensijų pakopa yra glaudžiai susijusi su valstybine socialinio draudimo sistema, o kaupiančiuosius finansiškai skatina valstybė, todėl rinkimų sezono metu politikai tikisi politinių dividendų siekdami kaupimą eilinį kartą patobulinti – net pasitelkdami bankomatų atitikmens „pensijomatų“ idėją ir leidžiant pensijai kauptus pinigus pasiimti bet kada.
„Kviesčiau neužmiršti, kad kaip ir bet kuriuo kitu atveju, šią finansinę paslaugą pasirenkame įvertinę jos potencialą pasiekti turimų tikslų. Kuo sistema bus stabilesnė, aiškesnė ir paprastesnė, tuo ji bus patrauklesnė mūsų šalies dirbantiesiems“, – teigia T.Gudaitis.
Apklausos metu taip pat buvo užduotas klausimas, kaip kaupiantieji bendrai vertina siūlymus keisti pensijų kaupimo sistemą, tačiau nedetalizuojant ir nepateikiant dažniausiai išsakomų politikų idėjų.
44 proc. galimus pokyčius įvertino nepalankiai. Iš jų 21 proc. pastebėjo, kad valstybė turėtų išlaikyti tokias kaupimo sąlygas, kokios buvo žadėtos, dar 19 proc. teigė, jog norėtų, kad sistema būtų stabili. Tuo tarpu palankiai į tokią galimybę žiūrėjo 38 proc. kaupiančiųjų, kadangi 23 proc. atrodo, jog sistema nėra patraukli kaupiančiajam, dar 15 proc. stokoja laisvės.
Negana to, beveik kas antras (46 proc.) kaupiantysis nesutiktų nei „Sodros“, nei pensijų fonde turimomis lėšomis finansuoti savo dabartinių poreikių, nors kas ketvirtas (25 proc.) taip pasielgti būtų visai nieko prieš.
Anot T.Gudaičio, pensijų fonduose savotiškus grynųjų pinigų „pensijomatus“ dažniausiai mato pati jauniausia kaupiančiųjų grupė, kuri neretu atveju iš savo sąskaitos dėl trumpo kaupimo teoriškai galėtų išsigryninti kelis šimtus eurų.
„Kas antras II pakopoje kaupiantis žmogus supranta, jog nebūtų teisinga dabarties poreikius finansuoti ateities lėšomis, atitinkamai pusė laikosi pozicijos, jog geriausiai dirba investuojamos lėšos. Tačiau antra tiek atsiėmę pinigus juos išleistų, tiesiog laikytų arba tam net neturi aiškaus plano. Kviesčiau neužmiršti paprasto fakto, kad pensininkai bene dažniausiai patenka į skurdo zoną, o tai, kas bus sukaupta gyventojų asmeninėse pensijų sąskaitose, galiausiai apsimokės pačiai valstybei“, – sako asociacijos vadovas.
