Nors, T.Medaiskio nuomone, laikui bėgant, reikalai turėtų susitvarkyti ir „Sodros“ pajamos galėtų susilyginti su išlaidomis, į neigiamą pusę padėtį gali pakeisti naujausi įvykiai, susiję su Rusijos, Ukrainos reikalais ir kiaulių maru.
Problema – ne pensijos, o ligos ir motinystės draudimas
Pirmadienį pranešta, kad Vyriausybė „Sodrai“ ketina suteikti iki 715 mln. litų paskolą gautoms paskoloms finansuoti. „Sodros“ biudžeto deficitas šių metų sausio–birželio mėnesiais, preliminariais duomenimis, buvo 738,5 mln. litų.
„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, kad ši paskola – labiau techninis dalykas, sugalvotas 2013 m. gale tvirtinant „Sodros“ biudžetą: „Buvo suplanuota, jog „Sodrai“ reikės pasiskolinti tuos 715 mln. litų, kad būtų galima grąžinti senąją paskolą, kuri buvo paimta krizės laikais 2008–2009 m.“
Tuo metu paskola buvo paimta iš Finansų ministerijos, be to – dar su palūkanomis. Dabar, pabrėžia M.Sinkevičius, paskola bus suteikta be palūkanų, o tai reiškia, kad pačiai „Sodrai“ ir pensininkams liks daugiau pinigų. „Kadangi šiais metais mūsų biudžetas yra nesubalansuotas (deficitas – apie 1,2 mlrd.), pati „Sodra“ padengti pinigų tai paskolai neturi. Visus pinigus skiriame pensininkams arba pašalpų gavėjams. Todėl Finansų ministerija (t. y. valstybė) mums suteikia beprocentę paskolą, kad įvykdytume įsipareigojimus“, – kalba „Sodros“ direktorius.
Jo teigimu, šiuo metu „Sodra“ skolinga daugiau kaip 11 mlrd. litų. Kita vertus, šių metų deficitas bus mažiausias nuo pat krizės pradžios, o pinigų bus surinkta rekordiškai daug. Priežastis, anot M.Sinkevičiaus, – 90 litų pakilęs vidutinis atlyginimas ir tai, kad dirbančių asmenų padaugėjo 30-čia tūkstančių.
Kaip pabrėžia M.Sinkevičius, pensininkai tikrai gali būti ramūs – pensijos jiems mokamos, nes šios srities biudžetas subalansuotas. „Didžiausia problema – ligos ir motinystės draudimas. Jis labiausiai nesubalansuotas ir neša didžiausią nuostolį“, – neslepia jis.
„Sodros“ skolas turėtų prisiimti valstybė
Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis, paklaustas, kaip susidaro tokios skolos, sako, kad taip nutinka mažėjant socialinio draudimo pajamoms: „Pagrindinė priežastis – naujausia krizė, kai pensijos buvo sumažintos ne tiek, kiek sumažėjo dirbančių asmenų atlyginimai. Be to, krito ir pačių įmokas mokančių, t. y. dirbančių, asmenų skaičius.“
Jei smarkiai nepaveiks naujausi įvykiai, susiję su Rusijos, Ukrainos reikalais ir kiaulių maru, „Sodros“ pajamos turėtų susilyginti su išlaidomis. Tam tikram optimizmui vietos lieka.
Vis dėlto, pabrėžia ekonomistas, Socialinio draudimo įstatyme parašyta, kad, jei išmokos nemažinamos, o pajamos mažėja, valstybės biudžeto asignavimai „Sodrai“ yra skiriami, o ne skolinami, juo labiau nėra ko šnekėti apie palūkanas.
„Dabar daroma protingiau – nors pinigai skolinami, bent jau be palūkanų. Tačiau apskritai manyčiau, kad tokiu atveju, kai priimami tam tikri politiniai sprendimai dėl pensijų dydžio, įmokų socialiniam draudimui nedidinimo, asignavimai turėtų būti skiriami. Ir kad tai pagal prisiimtus įsipareigojimus ir politiką pensijų atžvilgiu būtų ne tiek „Sodros“, kiek pačios valstybės skola“, – mano docentas.
Pensijų dydis priklauso nuo užmokesčio dirbantiems asmenims
Nors „Sodros“ vadovas M.Sinkevičius nusiteikęs gana optimistiškai, vis dėlto jos skolinimosi poreikiai šiemet sieks 2,6 mlrd. litų. Paklaustas, kas lėmė tokią padėtį, T.Medaiskis sako, kad tai – politinių sprendimų pasekmės: „Pirmiausia – ir pensijų kompensavimo dalykai, kurie man visada atrodė abejotini. [...] Tam reikia atitinkamų išlaidų. Ir šiaip pensijų dydį reikia palaikyti, o galbūt dar ūkis nėra tiek atsigavęs, kad pakankamai galėtų finansuoti. Ir einamąsias pensijas mokėti.“
Vis dėlto, docento nuomone, laikui bėgant, reikalai turėtų susitvarkyti. „Jei smarkiai nepaveiks naujausi įvykiai, susiję su Rusijos, Ukrainos reikalais ir kiaulių maru, „Sodros“ pajamos turėtų susilyginti su išlaidomis. Tam tikram optimizmui vietos lieka“, – pastebi T.Medaiskis.
Pasidomėjus, ar žmonės gali tikėtis, kad pensijos kada nors bus padidinamos, docentas primena, kad, kai didėja dirbančių asmenų atlyginimai, atitinkamai didėja „Sodros“ pajamos – tada gali būti didinamos ir pensijos. „Jei mes sugebėsime taip tvarkytis, kad ekonomika augs ir dirbančios visuomenės dalies atlyginimai didės, tikrai bus lėšų ir galimybių didinti pensijas, – kalba T.Medaiskis. – Jei dirbančių asmenų padėtis negerėtų ar netgi, neduok Dieve, blogėtų, tada nebūtų ir teisinga pensijas didinti. Tokiu atveju ta situacija turėtų dalintis ir pensininkai.“
